Pereiti prie turinio

LR Užsienio reikalų ministrui
Gabrieliui Landsbergiui

Kopijos:
LR Prezidentui
Gitanui Nausėdai

LR Vyriausybės Ministrei
Pirmininkei Ingridai Šimonytei

LR Seimo Pirmininkei
Viktorijai Čmilytei – Nielsen

LR Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto pirmininkui
Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto apsaugos ministrui
Arvydui Anušauskui

LR Seimo nariams

Reikalavimas atskleisti visus 1993 m. pasirašytus Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos (RF) susitarimus dėl RF kariuomenės iš Lietuvos išvedimo bei inicijuoti jų denonsavimą
                                                     2021-03-25, Vilnius

Kaip teigia buvęs Lietuvos Respublikos (LR) Valstybinės derybų delegacijos dėl Rusijos Federacijos
(RF) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos vadovas V. Č. Stankevičius:

„Dėl kariuomenės išvedimo tvarkos ir terminų buvo išsamiai ir galutinai susitarta 1992 m. rugsėjo 8 d. Vėliau Lietuvos ir Rusijos dialogas ir derybos jau buvo ne dėl kariuomenės išvedimo ir net ne dėl išvedimo terminų. Derybų objektas jau buvo kitas. Tai buvo Rusijos pastangos primesti naujas derybas dėl 1992 m. rugsėjo 8 d. pasiektų susitarimų vienpusiško pakeitimo jos naudai“. (1, p.42).

„1992 m. spalio 29 d. potvarkiu Rusijos Prezidentas B. Jelcinas laikinai sustabdė Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. <...> Rusijos Prezidentas siūlė greičiau pataisyti („uskorit dorabotku“ – rus. k.) likusį nepasirašytą bendrąjį susitarimą dėl kariuomenės išvedimo. 1992 m. lapkričio 12 d., atsakomajame laiške Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad 1992 m. rugsėjo 8d. suderintuose susitarimuose buvo rasti „abipusiai priimtini ir subalansuoti sprendimai“. Jis taip pat pastebėjo, kad nauji Rusijos pasiūlymai „tokie reikšmingi, jog gali iš esmės paveikti su tokiu vargu pasiektą susitarimų visumą ir net peržengia jų ribas.“ (1, p. 43).

„<...> Nepaisant to visą 1993 metų vasarą tarp Lietuvos ir Rusijos vyko intensyvios derybos.“ (2). „Į Maskvą liepos mėnesį buvo pakviestas ir nuvyko Lietuvos Užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.“ (1, p. 44).

„Su P. Gyliu susijęs ir 1993 metų vasarą kilęs skandalas, kai ministras išsiuntė į Maskvą derybų delegacijos rengiamo susitarimo juodraščius. <...> B. Jelcinas ne kartą skelbė, kad išvedimas pristabdomas ar net visai sustabdomas. Visą laiką tai buvo siejama su kokiais nors reikalavimais Baltijos valstybėms. <...> - 1993 metų vasarą derybos iš esmės vyko dėl pagrindinio susitarimo apie kariuomenės išvedimą, kuris nebuvo pasirašytas 1992 metais? - Tai buvo susitarimas, kurio reikėjo išvengti, nes mes matėme, kad Rusijos interesų atstovai Lietuvoje, o gal net valdžioje stengiasi suteikti Lietuvai blogesnę, o Rusijai geresnę poziciją.“ (2). 

Dzintra Bungs: „Lietuva pasistengė patenkinti daugumą iš devynių Kozyrevo (A. Kozyrev tuomet buvo RF užsienio reikalų ministru) reikalavimų, kuriuos jis buvo pateikęs Baltijos valstybėms 1992 m. rugpjūčio 6 d.“ (3).

Č. V. Stankevičiaus asmeninio archyvo, saugomo LR Seimo Archyvų departamente, bylų apyraše, skyriuje: „Derybų su Rusijos Federacija delegacijos patarėjo veikla Užsienio reikalų ministerijoje 1993 m.“ yra byla „Nr. 51. Susitarimas tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos „Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos“ naujo teksto derinimo dokumentai (susitarimo, deklaracijos projektai, pareiškimai ir kt.) / 1993-04-27, 1993-08-21 / p.113/ Dokumentų kategorija: A“.

Žinant LR Prezidento A. M. Brazausko pomėgį važinėti į Maskvą neoficialiems pasisvečiavimams pas, įžymiu politinės mitologijos personažu dėl to tapusį, savo draugą L. Bobykiną, jo oficialų vizitą pas RF Prezidentą B. Jelciną 1993 m. lapkritį (4) ir galimybę susisiekti diplomatiniu paštu bei dėl visos eilės kitų labai konkrečių įrodymų (5), akivaizdu, kad naujojo teksto politinis susitarimas tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos „Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos“ ne tik buvo slapta nuo Lietuvos visuomenės parengtas, bet ir slapta abiejų pusių 1993 m. pasirašytas. Nors tai ir, iš jo pasekmių nuspėjamas, jo turinys prieštarauja visai eilei LR Konstitucijos straipsnių.


Šių įvykių logika bei analogija su įvykiais Latvijoje ir Estijoje perša mintį, kad buvo pasirašytos net dvi tarpvalstybinės, susitarimais pavadintos, sutartys. Viena – politinė (1993 m. vasarą),prieš RF kariuomenės iš Lietuvos išvedimą, ir antra (1993 m. lapkritį) ją konkretizuojanti, jau po oficialiojo RF karinio kontingento iš Lietuvos išvedimo. Panašiai Latvijos ir Estijos parlamentai ratifikavo sutartis dėl RF kariuomenės išvedimo jau po oficialaus jos išvedimo, nes tose sutartyse irgi yra įsipareigojimų RF. Kurie beje leidžia nuspėti, - ką Rusijos Federacijai per prievartą pasižadėjo tuometinė Lietuvos vadovybė. Belieka pasidžiaugti nors tuo, kad teisiniu požiūriu Lietuvos padėtis kiek geresnė nei Latvijos ir Estijos, nes jos Seimas nėra ratifikavęs slaptos 1993 m. sutarties (-čių =susitarimų) su RF dėl jos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo.


Vadovaudamasis LR Konstitucijos Pirmuoju straipsniu – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika, prašau gerbiamą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą atsiųsti man šios (šių) susitarimu (-ais) pavadintos sutarties (-ių) kopijas bei paviešinti jos (jų) turinį LR Seimo nariams ir visuomenei, taip pat imtis būtinų veiksmų dėl jos (jų) pilno ar tam tikrų jų straipsnių teisinio panaikinimo ir denonsavimo, kaipo niekinio nuo pat pradžių tiek dėl jos (jų) atsiradimo per šantažą sustabdant RF kariuomenės išvedimą, tiek ir dėl jos (jų) prieštaravimo visai eilei RF Konstitucijos straipsnių, tiek ir dėl to, kad ji (jos) nebuvo ratifikuotos LR Seimo tuo grubiai pažeidžiant LR Konstitucijos 138 straipsnio antrąjį punktą:


„Seimas ratifikuoja ir denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:
<...>
2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;“ Tai, kad ši (šios) tarpvalstybinė (-ės) sutartis (-ys) buvo pavadintos susitarimu (-ais), taip bandant išvengti jos (jų) paviešinimo ir ratifikavimo Seime būtinybės, - tik dar kartą įrodo jos (jų) teisinį prieštaravimą
LR Konstitucijai.


(Papildoma ir nuolat atnaujinama informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt )

Nuorodos:
1. Č. V. Stankevičiaus, Derybos su Rusija dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, Vilnius, Leidybos centras prie KAM, 2002.
2. Artūras Račas, Rusijos kariuomenė išvesta – o žala pamiršta (interviu su V. Landsbergiu), „Lietuvos rytas“ 1995 m. rugpjūčio 31 d., p. 2.
3. Dzintra Bungs, Progress on Withdrawal from the Baltic States.// RFE/ RL Research Report. - Vol. 2, No. 25. - June 18, 1993.
4. Ramunė Sakalauskaitė, Politikos ringe, Vilnius, LRSL, 2009, p. 253.
5. Turime tiek daug apie tai įrodymų, kad juos apibendrinant gavosi keliasdešimties puslapių
visuomenės tyrimų grupės ataskaita. Jei tik to prireiks, pateiksime šiuos įrodymus viešai kitose (papildančiose)
šio Reikalavimo dalyse.

A.K. Gorodeckis

Dokumento tekstas atsisiuntimui: Reikalavimas atskleisti slaptus susitarimus

Reaguojant į LR institucijų atsiųstus atsakymus į mano Viešą Kreipimąsi bei Viešą pareikalavimą dėl "slaptų" Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo

Lietuvos Respublikos (LR) Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Administracijos  departamento direktoriaus Audriaus Barono raštą „Dėl viešo kreipimosi dėl „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo“ gavau tik popieriniu būdu – registruotu laišku per LR paštą tik 2021-03-13.

Su A. Barono teiginiu: informuojame, kad nei Rusijos Federacijos raketų „Igla“, nei kokių nors kitų Rusijos požeminių karinių objektų Lietuvos teritorijoje nėra“, nesutinku , nes šis teiginys prieštarauja tikrovei ir gana anekdotiškas, nes argumentuojamas dar sovietinės propagandos išpopuliarintu pseudo argumentu, „to nėra, nes to negali būti“. Tikrumoje gi to neturėtų būti, todėl ir pareikalavau, kad to nebūtų.

Savo Viešame kreipimesi ir Pareikalavime, neprašiau juridiškai patvirtinti realios standžioje materijos plotmėje egzistuojančios tikrovės, o pradžioje pasiūliau, o po to pareikalavau panaikinti tai ko pagal LR Konstituciją neturėtų būti.

Rusijos Federacijos „slaptų“ karinių bazių Lietuvoje panaikinimo būtinybės priminimu ir to pareikalavimu nesiekiau nei vienos iš LR valstybinės institucijos pagyrimo už pilietiškumą, ar jų žodžiais dėkojimo „už pilietinę poziciją“. Nesu artistas ir jokiuose politiniuose teatruose nevaidinu ir niekam nepozuoju, tad ant visų tų pagyrimų, „like‘ų“ ar „nelike‘ų“ nuoširdžiai nusispjaunu.

Jeigu, pavyzdžiui laikraščio „Lietuvos rytas“ korespondentus R. Pakso skandalo metu aprašiusius RF karinio kontingento Lietuvoje rezervistų apmokymo centru, vadintą Jurijaus Borisovo sodyba Trakų rajone, kurios požeminėje šaudykloje buvo tuo metu rastas ir Kalašnikovo kulkosvaidis, atbuline tvarka, po to kai visuomenei jau kiek prisimiršo, - gal ir galima būtų dabar apšaukti fantastais, nes tokių dalykų realus buvimas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai, tai pati RF karinė bazė nors oficialiai vadinama Jurijaus Borisovo sodyba Trakų rajone ir toliau vis dar realiai egzistuoja. Ir tokią apsaugą kokią turi ši bazė su žiediniu šią teritoriją juosinčiu ratuotiems sargybiniams skirtu keliu turėjo sovietiniais laikais tik ir strateginiams bombonešiams pritaikytas Kirtimų aerouostas Vilniuje.

Ir tokių anekdotinių pavyzdžių ir pavyzdėlių galima būtų išvardinti dešimtimis. Nes tikrai ne sraiges nuo pašaliečių saugo oficialiai sraiges auginančios UAB priedanga tebeveikiančios RF karinės priešlėktuvinių raketų „Igla“ bazės tarp Šeikiškių ir Kirneilos prie Siesarčio ežero ginkluoti sargybiniai.

Aišku, - pasakyti, kad karalius nuogas, kai aplink visi aukšti valdininkai teigia, jog jis yra nuostabiai gražiai pasipuošęs yra itin didelis nusikaltimas ir jei dabar dar tebebūtų sovietiniai  laikai, tai tuojau mane įkištų po velėna, cypėn ar į psichiatrinę ligoninę. Norėtų kai kas tai aišku padaryti ir dabar.

O viso to priežastis labai paprasta, - kaip man telefonu paaiškino LR Seimo narės Vilijos Aleknaitės Abramikienės padėjėja, konservatorių frakcija LR Seime jau aptarė mano Viešą kreipimąsi. Akivaizdu, kad ji nutarė pasekti savo lyderio Gabrieliaus Landsbergio neveiklumu. O kaip žinia nesiimti svarbių realių problemų sprendimo, o plūduriuot tarsi pamazgom pasroviui politinių tėkmių paviršiuje, vaidinant didelius patriotus – „pragmatiškai“ mąstantiems politikams yra labai „išmintinga“ ir „pelninga“. Tad trukdantis šį biznį žmogus yra labai pavojingas ar bent jau nepageidautinas. Bet ką jau dabar padarysi, kad yra Lietuvoje ir nedalyvaujančių tame biznyje pilietiškų žmonių.

 Nepasinaudosiu A. Barono provokaciniu priminimu apie teisę LR KAM Administracijos departamento atsakymą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip jau esu minėjęs anksčiau, - atiduodu visą šį reikalą į šios Visatos teisingo ir maloningo Kūrėjo bei Lietuvos tautos rankas. Manau, kad jau savo pareiškimuose išvardinau pakankamai daug konkrečių faktų, kuriuos kiekvienas ieškantis tiesos ir besirūpinantis savo ir visos Lietuvos valstybės saugumu žmogus gali patikrinti asmeniškai arba kaip, kad tai padariau aš – sutelkdamas tam visuomeninę tyrimų grupę.

Radę šia tema įdomių faktų ar vaizdelių pasidalinkite ne tik su savo draugais, bet ir šioje internetinėje svetainėje nurodytais kontaktais. Linksmos ir „saugios“ kelionės, jums jaunieji geografai ir sovietinių požemių kolumbai!

P.S Prieš tai darant, patariu pasirūpint gyvybės draudimu.

2021-03-14

Nenuolankus veidmainystei geografas Aringas Kristoforas Gorodeckis

 

LR Ministrei Pirmininkei

Ingridai Šimonytei

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Gitanui Nausėdai

LR Seimo Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkui

Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto Apsaugos ministrui

Arvydui Anušauskui

LR Seimo nariams,

LR žiniasklaidos atstovams,

LR pilietiškiausioms NVO,

LR šauliams ir savanoriams

Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte,

savo trijų dalių (2021-01-28; 02-17; 03-01) Viešame kreipimesi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos (RF) karinių bazių panaikinimo gana išsamiai išdėsčiau šios problemos esmę, jos atsiradimo ir nesprendimo priežastis bei daugelį jos realų egzistavimą įrodančių faktų. Nei viena Lietuvos valstybinė institucija nepaneigė šiame Kreipimesi išdėstytų faktų, o per šį mėnesį toliau tęsiantis visuomeniniam tyrimui, jie pasipildė naujais faktais patvirtinančiais ir papildančiais jau anksčiau Jums nurodytus.

Gerbiama Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, esu Lietuvos demokratinės respublikos pilietis, nesulaukęs veiksmingo, o ne pagiriamojo už pilietiškumą Jūsų atsako į savo Viešą kreipimąsi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo, kurių buvimas čia prieštarauja LR Konstitucijos 137-am straipsniui ir jos Konstituciniam Aktui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO Į POSSOVIETINES RYTŲ SĄJUNGAS, ypač  jo trečiajam straipsniui: „3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių bazių ir kariuomenės dalinių“, vadovaudamasis LR Konstitucijos 3-ju straipsniu: „<...> Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką.“ bei LR Konstitucijos 94 straipsnio pirmuoju punktu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė: 1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;“, šiuo savo pareiškimu reikalauju, o ne kaip anksčiau savo Kreipimesi siūliau ir prašiau, Jūsų kaip realios Lietuvos valstybės vadovės imtis neatidėliotinų veiksmų dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo ir RF priklausančių priešlėktuvinių raketų „Igla“ bei kitų ginklų išsigabenimo bei RF karinio kontingento Lietuvoje išformavimo.

Taip pat vadovaudamasis LR Konstitucijos antruoju straipsniu: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ bei 138-tu straipsnio 2-uoju punktu: „Seimas ratifikuoja ir denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: <...> 2) dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;“ reikalauju paviešinti LR Seimo neratifikuotą ir nuo jo bei Lietuvos Tautos nuslėptą bei užslaptintą 1993 metų sutartį (-is?) (=susitarimą -us?) Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo, kurios realų buvimą įrodo nuoroda Česlovo Vytauto Stankevičiaus archyvo bylų apraše Nr. 51(keliomis 1993 m. datomis) ir nuorodos derybininko Vytauto Sinkevičiaus atspausdintame Lietuvos derybų su RF dienoraštyje (žurn. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013, Nr. 3(5), psl. 54) bei kitus su šiuo reikalu susijusius Naujųjų laikų slaptuosius protokolus, kurių pasekmėje ir atsirado pradžioje „slapti“ RF požeminiai objektai, o po to ir „slaptos“ RF karinės bazės Lietuvoje.

Taip pat prašau Jus kreiptis į LR Seimą su siūlymu pripažinti užslaptintos (-tų?) 1993 m. sutarties (-ių?) (=susitarimo -ų?) Dėl RF kariuomenės iš Lietuvos išvedimo straipsnius ir punktus prieštaraujančius LR Konstitucijai niekiniais, neteisingais, neteisėtais ir negaliojančiais nuo pat jų pasirašymo momento.

Savo Kreipimosi antroje dalyje buvau parašęs sakinį: „Netinka jokio, kad ir diktatoriško, nei savo, nei kitos šalies vadovo vadinti mėšlo krūva, bet jeigu jau taip jums išsprūdo, tai pradėkime Lietuvos reikalų sprendimą ne nuo kitų kritikos, o nuo savo asmeninio pavyzdžio, – elkimės taip, kad mūsų pačių ateities kartos neįvardintų patižusio mėšlo krūvomis“. Vėliau šį sakinį kaip per daug grubų išbraukiau, bet dabar jį sugrąžinu. Ir tiesiai jūsų klausiu, – ko gi mes bijome, – ar to dabartinės valdančiosios daugumos lyderio nesiryžusio imtis „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo reikalo sprendimo – Gabrieliaus Landsbergio? Ar dar kokio kito policininko vaidmenį jūsų atžvilgiu prisiėmusio zuikiatriušos?

Jūs esate Lietuvos valstybės Premjerė, nepriklausote jokiai politinei partijai, esate pakankamai ryžtinga ir sumani, tad kreipkitės tiesiai į Lietuvos tautą. Patikėkite, didžioji jos dalis dar nėra dvasiškai supuvusi ir Jūs ne tik galit, bet ir turit akivaizdžios grėsmės akivaizdoje mobilizuoti minėtos problemos sprendimui ne tik atitinkamas valstybines institucijas, bet ir visą pilietiškąjį mūsų tautos branduolį bei paprašyti Visagalio Dievo ir mūsų sąjungininkų iš NATO pagalbos.

Nors žiniasklaidos kontrolei Lietuvoje, kaip kad konstatavo savo metinėje ataskaitoje net ir buvęs KGB rezervistas, o tuo metu LR VSD vadovas Arvydas Pocius, Rusijos Federacija skyrė itin didelius pinigus, bet mano Viešo kreipimosi ir žinios apie ten išdėstytus faktus jau neįmanoma nuslėpti nuo Lietuvos tautos. Kai kas jį jau vis dėlto paskelbė. Taip pat tiek popieriniu, tiek elektroniniu paštu, po to kai baigiau jį siųsti LR vadovams, žiniasklaidai ir pilietiškiausioms nevyriausybinėms organizacijoms, jį jau išsiunčiau ir visais adresais, kokius tik pavyko internete surasti Lietuvos šauliams bei savanoriams.

Lietuvoje dėl jos valstybinių vadovų neryžtingumo (ar kai kurių iš jų parsidavėliškumo?) klostosi labai pavojinga padėtis. Visą šią užgangrenavusią Rusijos „slaptų“ karinių bazių problemą reikia išspręsti ryžtingai, bei taikiai ir išmintingai. Jūs savo vangumu, o Gabrielius Landsbergis savo puikybišku užsispyrimu neatsistatydinti tuojau pat iš Užsienio reikalų ministro pareigų, – provokuojate ne drungnai, o ryžtingai Lietuvą mylinčius žmones sunkiai prognozuojamiems desperatiškiems, bet teisėtu jų pasipiktinimu dėl eilinio Lietuvos išniekinimo pagrįstiems veiksmams.

Dar prieš kelis metus išaiškėjus Ramūno Karbauskio atkatiniams reikalams, nusiperkant sklypą prie Kauno marių, kuris yra susijęs su Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai neperduoto sovietinio karinio objekto po šiuo vandens telkiniu infrastruktūra, – kilo Lietuvos patriotų pasipiktinimas. Vieni pasiūlė, jei jau tiems korespondentams reikia daiktinių įrodymų apie Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos notoje NATO vadovybei minimas iš Lietuvos neišgabentas priešlėktuvines raketas, tai mes atvarysim benzovežį į prie Siesarčio ežero netoli Kirneilos esančią UAB–o priedanga Rusijos tebevaldomą karinę bazę ir ji pavirs liepsnojančiu fakelu, o Molėtus pažadins sproginėjančių  raketų „Igla“ fejerverkas. Turėkit vyrai kantrybės, viskas išsispręs taikiai, per kitus rinkimus į valdžią Lietuvoje vėl sugrįš Tėvynės sąjunga ir liberalai, – tuomet šiaip tai nuraminau šiuos vyrus.

Dar kiti, daug įtakingesni, paprašė manęs parengti nuodugnų pranešimą apie visus čia slepiamus Rusijos Federacijos tebevaldomus karinius objektus Lietuvoje ir jų politinius dangstytojus bei viso šio jovalo istoriją. Atsakiau jiems, kad visa tai skelbiu ir skelbsiu viešai internetinėje svetainėje www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt, o atskirai išskirtinai bei neoficialiai tik kariškiams tokių žinių neteiksiu, nes dabar ne 1926–ti metai ir visą šią problemą būtina išspręsti tik demokratiniu ir taikiu būdu. Tačiau kiekvienam net ir ne medikui aišku, – jei didėjančio pūlinio nepavyksta išsiurbti alijošiumi, Vyšnevskio tepalu, Ichtiolu ar dar kitu būdu, – būtina jį atverti praduriant įkaitinta adata arba prapjaunant chirurginiu peiliu, nes kitaip apsinuodys ir gali žūti visas biologinis žmogaus kūnas.

Įtampa tarp įžvalgesnių kariškių, žinančių šį milžinišką skirtumą tarp realios padėties Lietuvoje ir to kas veidmainiškai pateikiama mūsų visuomenei ir užsieniui, tokia didelė, kad ankstesnio Premjero S. Skvernelio lankymosi LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrajame Operatyvinių Tarnybų Departamente (AOTD) metu ten nusišovė vienas iš šio žvalgybos ir kontržvalgybos departamento karininkų. Tai kraštutinės depresijos išraiška, tačiau šią įtampą kiti kariškiai, jeigu ji skubiai nebus nukreipta pozityvia kryptimi, gali išreikšti jau ne nukreipimu į save, tai yra depresija, bet į išorę, tai yra desperatyvia agresija.

Ne man nurodinėti jums kokiu būdu tą Lietuvos valstybės pūlinį panaikint. Viena žinau, – jei jau nepavyko Naujų laikų slaptųjų protokolų ir jų pasekmės „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių atskleidėjo sunaikint Rusijos GRU tarnybai dar prieš šio reikalo paviešinimą, tai dabar nepavyks jau jo apšaukti nei psichu, nei provokatoriumi, nei kurstytoju, nei kaip kad Audrių Naką ir Zigmą Vaišvilą grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, o jeigu ir pavyktų, tai jau visai antraeiliai dalykai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavasariniais varpais jau spėjau paskambinti Lietuvos tautai, – Atsibusk! Atsitokėk! Apsigink! Tuo pačiu varpu skambinu ir asmeniškai Jums, – Atsibuskit! Atsitokėkit! Apsiginkit! Neužkietinkite savo širdies ir neužsikimškite, kai kurių seimūnų pavyzdžiu, savo ausų nuo nepatogių klausimų. Nes Ministrės Pirmininkės kėdė deja nėra tokia patogi apsimestiniam miegui kaip kad eilinių Seimo narių.

Būdamas Lietuvos kariuomenės vadu generolas majoras Jonas Vytautas Žukas laikraščio „Respublika“ korespondentui Ričardui Čekučiui po Rusijos Federacijos įvykdyto Krymo pusiasalio okupavimo duotame interviu paaiškino: „<...> nebuvo laiku reaguojama. Panaši situacija buvo ir Donbase, nes ir ten jėgos struktūros iš pradžių nereagavo ir situacija tapo tokia, kai turėjo ateiti kariuomenė, o tada viskas peraugo į didelį karą. Jeigu tavo teritorijoje pasirodo ginkluoti asmenys, kurie nepriklauso tavo ginkluotosioms pajėgoms ir kitoms valstybinėms struktūroms, tai tos šalies ginkluotosios pajėgos privalo reaguoti nedelsdamos“. („Respublika“, 2014 m. rugsėjo 26 – spalio 2d.).

Ginkluotos Rusijos Federacijos karių grupės, nors viešai dabar ir nevilkinčios RF kariuomenės uniformos, ne tik yra Lietuvos valstybės teritorijoje, bet ir aktyvizuoja vis naujus čia užkonservuotus požeminius karinius objektus. Ir jei kitose valstybėse esančių Rusijos Federacijos ambasadų darbuotojams atlyginimus moka Rusijos Užsienio reikalų ministerija (RURM), tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotojams atlyginimus moka ir Rusijos Gynybos ministerija. Iš jos ministro S.Ivanovo Įsakyme 14.11.2002. N 448 (Приказ Министра обороны РФ от 14.11.2002 N 448; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-14112002-n/ )  ir jį pakoreguojančiame RF Gynybos ministro A. Serdiukovo Įsakyme 12.05.2009 N 3820 (Приказ Министра обороны РФ от 12.05.2009 N 382; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-12052009-n/#100010) išvardintų pareigybių sąrašo aiškiai matyti, kad tai absoliučioje daugumoje kariškos, labai gerai apmokamos, pareigybės, o tokių taikių pareigybių kaip: ambasadorius, ambasadoriaus pavaduotojas, ambasadoriaus padėjėjas, referentas, sekretorius ir t.t. čia išvis nėra. Ir jei žinotume kiek konkrečiai pinigų kasmet perveda RF Gynybos ministerija šiam tikslui per Rusijos ambasadą Lietuvoje tai nesunkiai, išvedę atlyginimų vidurkį, galėtume apskaičiuoti kiek maždaug karių RF savo „slaptose“ karinėse bazėse šiuo metu pastoviai turi Lietuvoje.

Iš šiuose Įsakymuose esančių pareigybių aprašymo matyti, kad Rusijos Federacijos kariai Lietuvoje sudaro gan stambų karinį vienetą, turintį savo skyrius, kuriems vadovauja be skyriaus viršininko dar ir jo pavaduotojas bei vyresnysis skyriaus viršininko padėjėjas; skyrius sudaro gana skaitlingos karių grupes, turintys poskyriai, kuriems vadovauja poskyrių viršininkai ir poskyrių viršininkų padėjėjai; karių grupėms vadovauja net po kelis karininkus: grupės viršininkas, vyresnysis grupės viršininkas ir grupės viršininko padėjėjas. Iš visų šių faktų ir jų aplinkybių aiškiai matyti, kad žodis ambasada RF Gynybos ministro žargone reiškia konkrečioje užsienio šalyje dislokuotą Rusijos karinį kontingentą. O išvertus į tiesioginę karinę kalbą RF ministro karinius pareigybinius šifrus gautųsi tokia seka: grupės viršininko padėjėjas=seržantas, grupės viršininko vyresnysis padėjėjas=jaunesnysis leitenantas, grupės viršininkas=vyresnysis leitenantas; poskyrio viršininkas=kapitonas; skyriaus viršininko padėjėjas=papulkininkis, skyriaus viršininkas=pulkininkas.

Ačiū Dievui, kad dar nėra nurodytos generolo pareigybės, tad turime gal kol kas Lietuvoje dar „tik“ iki pulko dydžio paruoštą išplėtoti RF karinę vadovybę su maždaug kuopos ar bataliono dydžio pilno karių kontingento branduoliu ir šio neišplėtoto pulko (rusiškai nerazviornutovo polka) rezervistų grupes ir būrius, o ne neišplėtoto sąstato diviziją. Bet gali būt, kad mes ir suklydome, nes šių pareigybių dešifravimą, ko gero, reiktų pradėti ne nuo rezervistams priskirtino seržanto, o nuo etatinio jaunesniojo leitenanto laipsnio. Tada gautųsi ne neišplėtotas pulkas, o neišplėtota divizija. Tokio dešifravimo naudai bylotų tas faktas, kad OMON štabas Vilniuje turėjo neišplėtotos divizijos struktūrą, kuri tikriausiai yra perkelta į pogrindį.

Šie RF Gynybos Prikazai (t.y Įsakymai) yra dar vienas – trečias oficialus įrodymas apie „slaptas“ RF karines įgulas Lietuvoje.

Nors kam gi tie oficialūs ir neoficialūs antriniai įrodymai, kai panosėje turime „slaptas“ RF karines bazes, tik stengiamės jų patys nematyti ir dar kad ir kiti nepastebėtų virš keleto jų dar ir LR KAM bepiločių orlaivių skrydžio ribojimo virš karinių teritorijų zonas įsteigėme. Kam gi LR KAM saugoti oro erdvę virš RF karinės bazės prie Šiaurinės Gulbinų ežero dalies ir po šiuo ežeru Vilniuje; ar virš buvusio sovietinio Pietinio karinio miestelio Liepkalnio gale Vilniuje, jei LR KAM perdavė šią teritoriją LR Valstybės saugumo departamentui, o jis po to – 2019 m. Turto bankui, kad šis ją privatizuotų, ką regis tas ir padarė. Nebent yra kokia slapta sutartis pasirašyta dėl karinio bendradarbiavimo tarp LR KAM ir RF Gynybos ministerijos? Tikiuosi, kad ne. Bet visą šį kiaulišką viralą, likusį nuo ankstesnių LR KAM ministrų, reikia tuojau pat išpilt lauk, kol dar jis kaip reikiant neprisvilo ir puodo neapgadino.

Tenka paaiškinti jums ir tai, kad tas neišplėtotas RF pulkas (ar divizija) Lietuvoje bet kuriuo metu gana sparčiai gali būti išplėtoti. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastoviai vyksta penktosios kolonos Lietuvoje kariniai apmokymai. Jie ne tik apmokymai manevravimo, taktikos ir strategijos, naudotis kulkosvaidžiais ir kitais ginklais požeminėje šaudykloje RF karinėje bazėje – oficialiai Jurijui Borisovui priklausančios sodybos Trakų r. teritorijoje bei kitose vietose Lietuvoje, bet tokios rezervistų grupės pastoviai siunčiamos apmokymams į karinę bazę prie Maskvos, iš kur sugrįžę jie neištveria nepasigyrę, kad „ištaškysim tuos klumpes (suprask – lietuvius) raketomis“.

Mūsų žiniomis yra paruošti labai detalūs kariniai planai. Viename jų numatyta, kurioje konkrečioje strategiškai svarbioje aukštumoje prie kelių į Vilnių turi atsidurti konkreti rezervistų grupė, kad paralyžiuotų mūsų kariuomenę jos užnugaryje karinio konflikto atveju. Tad su šia chebra nereikia juokauti. Ją būtina nuginkluoti ir išformuoti dabar, o ne lūkuriuoti kada gi pagaliau ji bus mobilizuota. ir bus realiai įvykdytas 1993 m. parengtos RF Karinės doktrinos nuostata apie galimą naują Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei tokie pat grasinimai išsakyti kai kurių Rusijos generolų (žiūr. „Lietuvos rytas“, 2002-11-23, Nr.272, psl.2, str.: R. J. Krickus, Lietuvai ir Prahai NATO nutartis gera ir pelnyta).

Būsimą laišką (notą) RF Gynybos ministrui siūlau pradėti taip:

„Atsižvelgdami į ankstesnio RF Gynybos ministro S. Ivanovo ir RF URM susirūpinimą dėl iš Lietuvos teritorijos neišgabentų Rusijos Federacijai priklausančių raketų „Igla“, siūlome ir raginame jus kuo skubiau iki 2021- ...-...  aptarti šių ir kitų Lietuvoje likusių RF ginklų išgabenimo į RF teritoriją reikalą, tam kad šie ginklai nebūtų perimti NATO. Taip pat siūlome bendrame LR KAM ministro ir RF Gynybos ministro susitikime neatidėliotinai aptarti ir kitus konkrečius klausimus susijusius su RF karinių objektų ir juose esančių RF ginklų bei pareigūnų tolesniu likimu.“

Atsiprašau, kad ir vėl nesusilaikiau jums nepataręs, tačiau darau tai bandydamas visuomeniniu būdu nors kiek kompensuoti LR Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nusišalinimą nuo šios problemos sprendimo ir egoistinį užsispyrimą tuojau pat neužleidžiant šių pareigų kokiam kitam daug naudingiau Lietuvai šiose pareigose galinčiam patarnauti asmeniui. Deja Lietuvoje vis dar yra net ir aukštas pareigas užimančių tarnų (lotyniškai minister – tarnas), kurie nesupranta, kad tarnauti reikia ne karjerinių karjerų knisimui, o Lietuvos tautai. Ir jei Lietuvos tauta per kelis kartus pagrįstai primena jiems, – kad jai jie tarnauja nevykusiai, veidmainingai, ar tarnauja daugiau sau nei kad tautai, – tai nereikia laukti, kol ta tauta neapsikentus ir pasipiktinusi jo(-s) ar jų įžūlumu „įspirtų“ į užpakalį, o pačiam (-tiems) jos atsiprašyti ir atsistatydinti. Nesvarbu kokias pareigas beužimtų, kuris nors iš Lietuvos žmonių, - to ar kito jos vadovo, aukščiausio ar kiek žemesnio valdininko, bet jei jis (-i) nesiima spręsti svarbiausių Lietuvos problemų ir neatidėliotinų jos reikalų, tai tokiu atveju jam(-ai) verčiau dirbti ne Lietuvos vadovu (-e) ar aukštu (-a) valdininku (-e), o troleibusų vairuotoju (-a), nes ten užtenka pareigingai vairuoti nustatytu maršrutu, nesukant sau galvos apie jo pagerinimą. Man regis, kad Lietuvos tauta apsnūdo ar apdujo, nes pasidarė per daug pakanti visokiems garsias pavardes turintiems intriginiams tauškaliams ir seklamąsčiom zuikiatriušom.

O dabar nuo šių gana šiurpių detalių ir faktų sugrįžkim prie viso šio reikalo esmės, - kiekviena problema, kiekvienas sunkumas ir išbandymas yra kartu ir puikia galimybe akivaizdaus pavojaus akivaizdoje ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai tautai susitelkti ir pakilti į dar aukštesnį savo sąmonės ir visuotinės gerovės lygmenį. Supraskite mane teisingai, - anaiptol nesiūlau Lenkijos pavyzdžiu pasukti Lietuvoje link Katalikų Respublikos sukūrimo. Ne, savo trijų dalių Viešame kreipimesi pasiūliau visiškai ne tai. Tiesiog priminiau apie primygtinę būtinybę iš seklaus mąstymo pereiti prie nuoseklaus mąstymo, pripažįstant šiapusybės ir anapusybės bei jų Kūrėjo vienatiškumą; jų kūrybiško bendradarbiavimo vaisingumą ir per tai Lietuvai ne tik siūlomą, bet ir jau teikiamą paramą.

Paliudydamas apie tai dar ir savo knygoje „Šimtmečio akibrokštas“, kartu primenu, - jei ne tik atskiros žmonių grupės, bet ir Lietuvos vadovai bei vis gausesnė Lietuvos tautos dalis atsivers tam bendradarbiavimui, prasidės nepaprastai spartus visose srityse pasireiškiantis proveržis, nulemsiantis ne tik Lietuvos, bet ir jos pavyzdžiu įvyksiantį Rusijos tiek dvasinį, tiek socialinį, tiek ir ekonominį suklestėjimą. Žmonija yra neatsiejama Dieviškosios hierarchijos dalis, - tereik tik atsisakyt seklaus mąstymo bei svarbiausios jo raiškos – savimaniškos puikybės ir sutirps jos pačios pasirinktos izoliacijos ledai. Išsipildys tada Vinco Kudirkos palinkėjimas, - Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi!

Darykit kaip išmanote, tačiau aš ir mano draugai, bei lygiagrečiai mums daugybė kitų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje jau yra pasukę šia kryptimi tapdami Dievu galingais žmonėmis ir Naująja Jo tauta, palaiminta visokeriopa sėkme, tikru džiaugsmu, tikra meile ir tikru bei tvariu gėriu.

Bet kuriuo atveju „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo problemą vis tiek reikia spręsti neatidėliotinai. Tik su Dieviškosios hierarchijos aukščiau už mus evoliucine prasme esančia dalimi, tai galima būtų padaryti žymiai lengviau, paprasčiau ir greičiau.

Tai, kad Rusijos Federacijos karių grupės Lietuvoje yra ginkluotos ir priešlėktuvinėmis raketomis „Igla“ aiškiai seniai jau yra žinoma tiek už Lietuvos saugumą atsakingoms valstybinėms tarnyboms, tiek ir mūsų visuomeninei tyrimo grupei ne tik iš žvalgybos metu surinktų žinių, bet ir iš oficialių tiek Rusijos URM, tiek Rusijos kariškių pareiškimų. Maždaug tuo pačiu metu, kai buvo įteikta jau minėta RURM nota NATO vadovybei, kaip kad pranešė informacijos agentūra BNS (2002.11.20 19:28), Rusijos Federacijos Gynybos ministras Sergejus Ivanovas susitikime su NVS šalių kolegomis pareiškė: „Mes turime padaryti viską, kad po SSRS žlugimo NVS ir Baltijos šalyse likęs toks pavojingas ginklas (ankstesniuose jo sakiniuose kalbama apie priešlėktuvines raketas „Igla“ – A.K.G pastaba) nepatektų į teroristų rankas“. Iš Rusijos URM notos ir iš konkrečių realijų aišku, kad S. Ivanovas turėjo minty ir Lietuvą. Į korespondentų klausimą dėl Rusijos URM pareiškimo tuometinis LR KAM ministras Linas Linkevičius atsakė, kad Lietuva nieko nežino apie jos teritorijoje likusias Rusijos raketas „Igla“. O vėliau, klausiant dėl RF Gynybos ministro S. Ivanovo pareiškimo, L. Linkevičius BNS paaiškino – „Mes kariuomenė tokių ginklų neturi“ (delfi.lt //2002.12.06).

Aišku apsimesti nežiniuku tikriausiai tuo metu gal ir buvo pati teisingiausia taktika. Bet ignoruoti šią problemą ir dabar, Rusijos Federacijai nuosekliai stiprinant savo „slaptas“ karines bazes Lietuvoje, o Lietuvai jau tapus NATO nare, turint jau draugiškų mums valstybių dalinius ir Lietuvoje, laimėjus rinkimus į Seimą žodžius: Tėvynė, Laisvė, libero net savo pavadinimuose turinčioms partijoms, jau būtų tolygu vis didėjančiai Lietuvos išdavystei.

(Papildoma, nuolat atnaujinama informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt)

2021–03–09

Su nuoširdžia Jums pagarba nenuolankus veidmainystei geografas

Aringas Kristoforas Gorodeckis

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Gitanui Nausėdai

Kopijos:

LR Ministrei Pirmininkei

Ingridai Šimonytei

LR Seimo Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkui

Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto Apsaugos ministrui

Arvydui Anušauskui

 

LR Seimo nariams,

LR žiniasklaidos atstovams,

LR pilietiškiausioms NVO,

LR šauliams ir savanoriams

 

Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, savo trijų dalių (2021-01-28; 02-17; 03-01) Viešame kreipimesi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos (RF) karinių bazių panaikinimo gana išsamiai išdėsčiau šios problemos esmę, jos atsiradimo ir nesprendimo priežastis bei daugelį jos realų egzistavimą įrodančių faktų. Atsakydama man Lietuvos Respublikos (LR) Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė rašo: „<...> Dėkojame už Jūsų pateiktą informaciją, už atsakingą Jūsų pilietinę poziciją <...>“. Panašiai man atsakė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kanceliarija. Nei viena LR valstybinė institucija nepaneigė mano Kreipimesi išdėstytų faktų, o per šį mėnesį, toliau tęsiantis visuomeniniam tyrimui, jie pasipildė naujais faktais patvirtinančiais ir papildančiais jau anksčiau Jums nurodytus.

Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Prezidente „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių ir jai priklausančių priešlėktuvinių raketų „Igla“ bei kitų ginklų, jos „slapto“ karinio kontingento Lietuvoje buvimas prieštarauja LR Konstitucijos 137-am straipsniui ir jos Konstituciniam Aktui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO Į POSSOVIETINES RYTŲ SĄJUNGAS, ypač  jo trečiajam straipsniui: „3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių bazių ir kariuomenės dalinių“. Todėl, vadovaudamasis LR Konstitucijos 3-ju straipsniu: „<...> Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką.“ ir tuo, kad LR Konstitucijos 84-to straipsnio 16-as ir 17-as punktai įpareigoja Jus priimti sprendimus „dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos“, kaip pareigingas Lietuvos Demokratinės Respublikos pilietis reikalauju Jus imtis neatidėliotinų veiksmų dėl: „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo; RF priklausančių raketų „Igla“ bei kitų ginklų iš Lietuvos išsigabenimo; RF „slapto“ karinio kontingento Lietuvoje išformavimo.

Taip pat, vadovaudamasis LR Konstitucijos antruoju straipsniu: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ bei 138-tu straipsnio 2-uoju punktu: „Seimas ratifikuoja ir denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: <...> 2) dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis“, reikalauju paviešinti LR Seimo neratifikuotą ir nuo jo bei Lietuvos Tautos nuslėptą bei užslaptintą 1993 metų sutartį (-is?) (=susitarimą -us?) Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo, kurios realų buvimą įrodo nuoroda Česlovo Vytauto Stankevičiaus archyvo bylų apraše Nr. 51 ir nuorodos derybininko Vytauto Sinkevičiaus atspausdintame Lietuvos derybų su RF dienoraštyje (žurn. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013, Nr. 3(5), psl. 54) bei kitus su šiuo reikalu susijusius Naujųjų laikų slaptuosius protokolus, kurių pasekmėje ir atsirado pradžioje „slapti“ RF požeminiai objektai, o po to ir „slaptos“ RF karinės bazės Lietuvoje.

Be jau Viešame kreipimesi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių panaikinimo išdėstytų faktų pateikiu Jums ir kelis papildomus.

Rusijos Federacija viešai jai priklausančių priešlėktuvinių raketų „Igla“ Lietuvoje buvimą deklaravo ne tik RF Užsienio reikalų ministerijos (URM) notoje NATO vadovybei prieš pat 2002.11.21 NATO valstybių vadovų forumą Prahoje, motyvuodama tuo savo prieštaravimą Lietuvos priėmimui į NATO, bet ir panašiu laiku NVS valstybių vadovų susitikime išreikšdama savo susirūpinimą, kad jos nepatektų į teroristų rankas apie Baltijos valstybėse likusias raketas „Igla“ pareiškė ir tuometinis RF Gynybos ministras Sergejus Ivanovas (delfi.lt //2002.12.06).

Nors visų kitų valstybių RF ambasadas finansuoja RF URM, bet išimtinai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados turi dar lygiagretų finansavimą ir iš RF Gynybos ministerijos.

Iš RF gynybos ministro S. Ivanovo įsakyme 14.11.2002. N 448 (Приказ Министра обороны РФ от 14.11.2002 N 448; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-14112002-n/) ir jį pakoreguojančio RF Gynybos ministro A. Serdiukovo įsakyme 12.05.2009 N 3820 (Приказ Министра обороны РФ от 12.05.2009 N 382; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-12052009-n/#100010 ) išvardintų pareigybių sąrašo, aiškiai matyti, kad tai absoliučioje daugumoje kariškos, labai gerai apmokamos, pareigybės, o tokių taikių pareigybių kaip: ambasadorius, ambasadoriaus pavaduotojas, ambasadoriaus padėjėjas, referentas, sekretorius ir t.t. čia išvis nėra. Ir jei žinotume kiek konkrečiai pinigų kasmet perveda RF Gynybos ministerija šiam tikslui per Rusijos ambasadą Lietuvoje tai nesunkiai, išvedę atlyginimų vidurkį, galėtume apskaičiuoti kiek maždaug karių RF savo „slaptose“ karinėse bazėse šiuo metu pastoviai turi Lietuvoje.

Iš šiuose Įsakymuose esančių pareigybių aprašymo matyti, kad Rusijos Federacijos kariai Lietuvoje sudaro gan stambų karinį vienetą, turintį savo skyrius, kuriems vadovauja be skyriaus viršininko dar ir jo pavaduotojas bei vyresnysis skyriaus viršininko padėjėjas; skyrius sudaro gana skaitlingos karių grupes, turintys poskyriai, kuriems vadovauja poskyrių viršininkai ir poskyrių viršininkų padėjėjai; karių grupėms vadovauja net po kelis karininkus: grupės viršininkas, vyresnysis grupės viršininkas ir grupės viršininko padėjėjas. Iš visų šių faktų ir jų aplinkybių aiškiai matyti, kad žodis ambasada RF Gynybos ministro žargone reiškia konkrečioje užsienio šalyje dislokuotą Rusijos karinį kontingentą. O išvertus į tiesioginę karinę kalbą RF ministro karinius pareigybinius šifrus gautųsi tokia seka: grupės viršininko padėjėjas=seržantas, grupės viršininko vyresnysis padėjėjas =jaunesnysis leitenantas, grupės viršininkas=vyresnysis leitenantas; poskyrio viršininkas =kapitonas; skyriaus viršininko padėjėjas=papulkininkis, skyriaus viršininkas=pulkininkas.

Ačiū Dievui, kad dar nėra nurodytos generolo pareigybės, tad turime gal kol kas Lietuvoje dar „tik“ iki pulko dydžio paruoštą išplėtoti RF karinę vadovybę su maždaug kuopos ar bataliono dydžio pilno karių kontingento branduoliu ir šio neišplėtoto pulko (rusiškai nerazviornutovo polka) rezervistines grupes ir būrius, o ne neišplėtoto sąstato diviziją. Bet gali būt, kad mes ir suklydome, nes šių pareigybių dešifravimą, ko gero, reiktų pradėti ne nuo rezervistams priskirtino seržanto, o nuo etatinio jaunesniojo leitenanto laipsnio. Tada gautųsi ne neišplėtotas pulkas, o neišplėtota divizija. Tokio dešifravimo naudai bylotų tas faktas, kad OMON štabas Vilniuje turėjo neišplėtotos divizijos struktūrą, kuri tikriausiai yra perkelta į pogrindį.

Šie RF Gynybos ministrų Prikazai (t.y Įsakymai) yra dar vienas – trečias oficialus įrodymas apie „slaptas“ RF karines įgulas Lietuvoje.

Nors kam gi tie oficialūs ir neoficialūs antriniai įrodymai, kai panosėje turime „slaptas“ RF karines bazes, tik stengiamės jų patys nematyti ir dar kad ir kiti nepastebėtų virš keleto jų dar ir LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bepiločių orlaivių skrydžio ribojimo virš karinių teritorijų zonas įsteigėme. Kam gi LR KAM saugoti oro erdvę virš RF karinės bazės prie Šiaurinės Gulbinų ežero dalies ir po šiuo ežeru Vilniuje; ar virš buvusio sovietinio Pietinio karinio miestelio Liepkalnio gale Vilniuje, jei LR KAM perdavė šią teritoriją LR Valstybės saugumo departamentui, o jis po to – 2019 m. Turto bankui, kad šis ją privatizuotų, ką regis tas ir padarė. Nebent yra kokia slapta sutartis pasirašyta dėl karinio bendradarbiavimo tarp LR KAM ir RF Gynybos ministerijos? Tikiuosi, kad ne. Bet visą šį kiaulišką viralą, likusį nuo ankstesnių LR KAM ministrų, reikia tuojau pat išpilt lauk, kol dar jis kaip reikiant neprisvilo ir puodo neapgadino.

Tenka paaiškinti Jums ir tai, kad tas neišplėtotas RF pulkas (ar divizija) Lietuvoje bet kuriuo metu gana sparčiai gali būti išplėtoti. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastoviai vyksta penktosios kolonos Lietuvoje kariniai apmokymai. Jie ne tik apmokymai manevravimo, taktikos ir strategijos, naudotis kulkosvaidžiais ir kitais ginklais požeminėje šaudykloje RF karinėje bazėje – oficialiai Jurijui Borisovui priklausančios sodybos Trakų r. teritorijoje bei kitose vietose Lietuvoje, bet tokios rezervistų grupės pastoviai siunčiamos apmokymams į karinę bazę prie Maskvos, iš kur sugrįžę jie neištveria nepasigyrę, kad „ištaškysim tuos klumpes (suprask – lietuvius) raketomis“.

Mūsų žiniomis yra paruošti labai detalūs kariniai planai. Viename jų numatyta, kurioje konkrečioje strategiškai svarbioje aukštumoje prie kelių į Vilnių turi atsidurti konkreti rezervistų grupė, kad paralyžiuotų mūsų kariuomenę jos užnugaryje karinio konflikto atveju. Tad su šia chebra nereikia juokauti. Ją būtina nuginkluoti ir išformuoti dabar, o ne lūkuriuoti kada gi pagaliau ji bus mobilizuota ir bus realiai įvykdytas 1993 m. parengtos RF Karinės doktrinos nuostata apie galimą naują Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei tokie pat grasinimai išsakyti kai kurių Rusijos generolų (žiūr. „Lietuvos rytas“, 2002-11-23, Nr.272, psl.2, str.: R. J. Krickus, Lietuvai ir Prahai NATO nutartis gera ir pelnyta).

O dabar nuo šių gana šiurpių detalių ir faktų sugrįžkim prie viso šio reikalo esmės, - kiekviena problema, kiekvienas sunkumas ir išbandymas yra kartu ir puikia galimybe akivaizdaus pavojaus akivaizdoje ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai tautai susitelkti ir pakilti į dar aukštesnį savo sąmonės ir visuotinės gerovės lygmenį. Supraskite mane teisingai, - anaiptol nesiūlau Lenkijos pavyzdžiu pasukti Lietuvoje link Katalikų Respublikos sukūrimo. Ne, savo trijų dalių Viešame kreipimesi pasiūliau visiškai ne tai. Tiesiog priminiau apie primygtinę būtinybę iš seklaus mąstymo pereiti prie nuoseklaus mąstymo, pripažįstant šiapusybės ir anapusybės bei jų Kūrėjo vienatiškumą; jų kūrybiško bendradarbiavimo vaisingumą ir per tai Lietuvai ne tik siūlomą, bet ir jau teikiamą paramą.

Paliudydamas apie tai dar ir savo knygoje „Šimtmečio akibrokštas“, kartu primenu, - jei ne tik atskiros žmonių grupės, bet ir Lietuvos vadovai bei vis gausesnė Lietuvos tautos dalis atsivers tam bendradarbiavimui, prasidės nepaprastai spartus visose srityse pasireiškiantis proveržis, nulemsiantis ne tik Lietuvos, bet ir jos pavyzdžiu įvyksiantį Rusijos tiek dvasinį, tiek socialinį, tiek ir ekonominį suklestėjimą. Žmonija yra neatsiejama Dieviškosios hierarchijos dalis, - tereik tik atsisakyt seklaus mąstymo bei svarbiausios jo raiškos – savimaniškos puikybės ir sutirps jos pačios pasirinktos izoliacijos ledai. Išsipildys tada Vinco Kudirkos palinkėjimas, - Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi!

Darykit kaip išmanote, tačiau aš ir mano draugai, bei lygiagrečiai mums daugybė kitų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje jau yra pasukę šia kryptimi tapdami Dievu galingais žmonėmis ir Naująja Jo tauta, palaiminta visokeriopa sėkme, tikru džiaugsmu, tikra meile ir tikru bei tvariu gėriu.

Bet kuriuo atveju „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo problemą vis tiek reikia spręsti neatidėliotinai. Tik su Dieviškosios hierarchijos aukščiau už mus evoliucine prasme esančia dalimi, tai galima būtų padaryti žymiai lengviau, paprasčiau ir greičiau.

Ignoruoti šią problemą ir dabar, Rusijos Federacijai nuosekliai stiprinant savo „slaptas“ karines bazes Lietuvoje, o Lietuvai jau tapus NATO nare, turint jau draugiškų mums valstybių dalinius ir Lietuvoje, laimėjus rinkimus į LR Seimą žodžius: Tėvynė, Laisvė, libero net savo pavadinimuose turinčioms partijoms, jau būtų tolygu vis didėjančiai Lietuvos išdavystei.

 

(Papildoma, nuolat atnaujinama informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt)

 

2021–03–09

Vilnius

 

Su nuoširdžia Jums pagarba nenuolankus veidmainystei geografas

Aringas Kristoforas Gorodeckis

(Atskleisti Naujųjų laikų slaptieji protokolai ir jų pasekmė - „slaptos“ Rusijos Federacijos požeminės karinės bazės Lietuvoje)

Trečia dalis

2021-03-01

 

LR ministrei pirmininkei

Ingridai Šimonytei

LR Seimo pirmininkei

Viktorijai Čmilytei – Nielsen

 

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkui

Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto apsaugos ministrui

Arvydui Anušauskui

 

Kopijos

LR Seimo nariams, žiniasklaidai,

pilietiškoms NVO

 Gerbiami Lietuvos tautai Lietuvos vadovybėje, Lietuvos vyriausybėje ir kitur atstovaujantys žmonės, dėl visa ko nutariau raštu jums parengti dar vieną savo Kreipimosi į jus papildymą, - tam atvejui jei dėl pandemijos ar kitų priežasčių, negalėsiu to padaryti gyvu žodžiu Seime. Bandysiu atsakyti į svarbiausius, galimai jums kilsiančius klausimus.

Vienas iš jų, - kaip nebūdamas nei Seimo, nei valdžios vyru drįstu jums patarinėti, kaip elgtis, jums to manęs net neprašant ir kokios gi politinės ar finansinės jėgos stovi už mano nugaros?

Atsakau jums tiesiai, - taip, nors nepriklausau ir niekada nepriklausiau jokiai politinei partijai, nesu vienas ir mano bosas yra daug galingesnis ir daug turtingesnis už daugelio iš jūsų politinius ar finansinius bosus.  Neslėpsiu jums ir to boso vardo, tai – Jėzus. Išvertus į lietuvių kalbą, - Dievas Gelbėtojas. Tikiu, kad svarbiausias galios ir veiklos centras Lietuvoje yra visuomet ten, kur yra Dievo malonei atsveriantis ir jo valią vykdantis žmogus, o dar labiau, kai atsiranda nors ir nedidelė tai darančių žmonių grupė. Nes kiekvienas iš mūsų, jei tik norime būti sveikais ir įgaliais visokeriopa prasme, turime tapti panašūs į medį, kuris geba savimi sujungti visas tris sferas: mūsų Motinėlę Žemę, Oriškaidangiškas erčias ir savo šakomis ar sąmone bei širdimi apglėbti žvaigždes ir kitas begalinės Visatos Aukštybes.

Praėjo jau daugiau kaip 100 metų (1905m.) nuo to laiko, kai Albertas Einšteinas įrodė, kad energija ir materija savo esme yra viena, kad materija išties yra stipriai suspausta energija, jos standi raiška. Skiriasi tik bangų ilgis ir jų sąveikos pobūdis bei jas gaubiantis informacinis laukas. Visa tai lemia vienokį ar kitokį standumo lygį ir vienokią ar kitokią formą. Dabar jau tai dar aiškiau įrodė savo eksperimentais kvantinė fizika.

„Pakanka „išpakuoti“ nedidelį materijos gabalėlį, kad gautume milžinišką energijos kiekį.  Būtent tai nutinka sprogus vandenilinei bombai. Ankstyvojoje Visatoje įvyko atvirkštinis procesas. Milžiniški energijos kiekiai buvo suspaudžiami į mažyčius materijos gabalėlius, neaprėpiamame energijos rūke plevenančias dulkeles. <...> Kai kurios atskiros struktūros ir formos pasirodė nepraėjus nė sekundei nuo Didžiojo Sprogimo. Kodėl? Kodėl Visata nėra tiesiog atsitiktinis energijos srautas? Tai esminis klausimas.“ (David Christian, Didžioji istorija, Baltos lankos, Vilnius, 2020). Teisingas logiškai moksliškas atsakymas į tai tėra vienas - visa tai vykdo ir valdo Dievas Kūrėjas, ar kitaip tai įvardinant visatą kuriančioji Sąmonė, kuri „pirmenybę teikia ne chaosui, o struktūrai.“. Jeigu ne Visagalis Kūrėjas, dėl entropijos - universalaus visų struktūrų polinkio vėl sugrįžti į chaosą, mes – neegzistuotume.

Šansai, kad visa visatoje vyksta atsitiktinai, pasak fizikos profesorius David Christian lygūs tikimybei, „kad numetę bombą ant statybvietės, kurioje krūvomis sukrautos plytos, armatūros strypai ir cemento skiedinys, išsisklaidžius dulkėms, išvysime tiesų ir nesukrypusį pastatą su visa apdaila, į kurį galima būtų kviesti pirkėjus“.

„Be energijos ir materijos iš Didžiojo Sprogimo išniro kai kurios bendros veiklos taisyklės <...> Šiandien vadiname jas pagrindiniais fizikos dėsniais. <...> Šios taisyklės užtikrina, kad mūsų Visatoje niekad nebus visiško chaoso“. Būtent todėl, kad tai, ką žmonija vadina Didžiuoju Sprogimu nėra joks chaotiškas sprogimas, o Didžiojo Kūrėjo vykdoma savęs materializacija „praėjus vos keletui minučių nuo Didžiojo sprogimo, susigrojus protonams ir neutronams atsirado daugiau struktūrų“. Ir taip iki pat šių dienų, o ir dabar bei ateityje, vyko ir vyksta Kūrėjo inicijuota ir jo koreguojama jo sukurtų esybių sąmonės evoliucija pereinant nuo pačių primityviausių į vis sudėtingesnes formas, padedančias joms vis labiau sąmoningėti.

Palaiminti tie, kurie jau geba tai suvokti arba tiesiog intuityviai atvira širdimi bei vidiniu žinojimu nuoširdžiai bendrauja su savo ir visos šios Visatos Kūrėju.

Materializacija ir dematerializacija yra tokie akivaizdžiai natūralūs dalykai, kad Albertas Einšteinas parašė net savo garsiąją formulę E=mc2 (kur E – energija, m -masė, c – šviesos greitis), vadovaujantis kuria galima paskaičiuoti kiek energijos yra suspausta bet kokiame materijos kiekyje.

Dar sovietiniais laikais visą tai labai nuosekliai ir įtikinančiai platesnei visuomenei išdėstė garsusis rusų akademikas Nobelio premijos laureatas Piotras Kapica (1894 - 1984) savo straipsnyje „Nauka į budizm“ (Mokslas ir budizmas). Anot jo, paaiškėjo jog tai ką dabar palengva atskleidžia mokslas jau žiloje senovėje buvo teigiama į įvairias religijas išsirutuliojusiuose apreikštuosiuose Mokymuose.

Dabar fizikai teigia, kad 99,999999999999 (tai yra daugiau nei 99%) atomo yra tuščia erdvė kurią užpildo energija, kurios daugybė skirtingų dažnių suformuoja nematomą informacinį lauką. Atstumai tarp branduolio ir aplink jį skriejančių elektronų yra tokie dideli, kad pasitvirtino senovės graikų teiginys, jog žmogus yra mikro kosmosas. Ir nustačius dar, kad visata ir žmogus yra sudaryti iš tų pačių elementų, tai jau virto mokslo įrodyta tiesa.

Visatos Kūrėjas didžiuoju savęs materializacijos vyksmu, dabar vadinama didžiuoju besiplečiančiu sąmoningai modeliuojamu Visatos sprogimu bei baltąja skyle, materializuoja save, o praėjus milijardams milijardų metų vėl dematerializuoja save taip vadinama juodąja skyle ir šis amžinybės ratas užsisuka vis iš naujo pakylėdamas evoliucijos spiralę į vis tobulesnį ir subtilesnį išsivystymo lygmenį. Taip anot antro termodinamikos dėsnio - visos atsiradusios formos galiausiai vėl ištirps energijos vandenyne.

Dievas Kūrėjas yra tuo pačiu metu: ir bet kada galintis įsikūnyti Asmuo, ir mūsų aukštesniąja Esatimi mūsų dvasinės širdies šventovėje, ir kiekvienoje švenčiausios ostijos dalelytėje, ir moteriškuoju savo lygmeniu kiekviename šios Visatos atome - tai yra materijoje. Palaimintas, kuris suvokia ir išjaučia Dievą esant labai įvairiose jo raiškose ir dvasiniame nušvitime pagaliau supranta, kad ir pats yra jo neatskiriama dalimi.

Tad visiškai akivaizdu, jog skirstymas į idealistus ir materialistus beviltiškai paseno.  Yra tikrumoje seklus ir nuoseklus mąstymas, kai jau gebama pažvelgti ir už biologinio kūno rega ir kitom jo juslėm apčiuopiamos tikrovės į nors dalį ir anapusinės tikrovės.

Savo knygoje „Šimtmečio akibrokštas“ liudiju tai, kad nors ir dalinę nepriklausomybę, tai yra dabartinę puslaisvę, Lietuva atgavo tik išdrįsus nuolankiai ir pasitikinčiai paprašyti pagalbos iš visų mūsų ir visos šios Visatos Kūrėjo. Būtent ta Sandaros ir Santarvės intencija 1991 metų gegužės 25 dieną buvo pašventinti trys Sandoros bei Santarvės: Tikėjimo, Vilties ir Meilės kryžiai ant Tauro kalno Vilniuje.

Po to, kai jau minėtoje knygoje, atvirai papasakojau, kaip ta pagalba iš anapusybės Aukštybių Lietuvai buvo suteikta ir retoriškai paklausiau, - bet ar mes nors Dievui už tai padėkojome? Perskaitęs ją profesorius Vytautas Landsbergis pagaliau susiprato ir 2019 metų kovo 11-osios minėjime prie Nacionalinės bibliotekos ištarė žodžius: „Mes siekėme Laisvės ir Dievas laimino šias pastangas, ir mes jam už tai dėkojame!“

Atnaujinkit, pratęskit mūsų - Lietuvos šviesuolių ant Tauro kalno 1991 metų gegužę sudarytą su Dievu Sandorą, - Dieve, mes norime ir stengsimės elgtis kaip tu mokini, o tu gelbėk Lietuvą! Ir jei į šitą aktą ir į jo vykdymą įsijungs ir Lietuvos vadovai ir bent jau ta - pati sąmoningiausioji Lietuvos tautos dalis, suvokianti anapusybės realumą bei šiapusybės ir anapusybės nedalomumą, - tai visos Rusijos Federacijos karinės bazės Lietuvoje išnyks iš čia, kaip pavasarį ištirpstantis sniegas, o mūsų tauta taps tarpusavio meile, atjauta ir santarve pagrįstos visuomenės pavyzdžiu visoms kitoms šios planetos tautoms. Tikiu, kad mes jau einame ta kryptimi. Ir tai vyksta tuo metu, kai padangė visame pasaulyje vėl niaukiasi ir kaip išsireiškė danų filosofas Sorenas Kierkegoras: „Žmonės kartais pamesdavo kelią. Dabar jie pametė adresą“.

Kaip nurodė Oskaras Milašius (1877-1839) ir keli kiti mūsų tautos pranašai, - garbę ir privilegiją tapti naująja Dievu galinga tauta, tai yra naujuoju Izraeliu bei Šiaurės Atėnais, Kūrėjas suteikė Lietuvai. Taip pat ir Naujoji Jeruzalė palengva užgimsta čia Antrąja Jeruzale nuo seno vadiname Vilniuje ir visų mūsų Dievuriuose. Bet yra du į tai keliai: per džiaugsmą ir per skausmą.

Nuo baisių žudynių,  užimant Seimo rūmus 1991 m. gegužę, kai vėl buvo į čia atkeltos Alfa  ir Beta šturmo grupės, Lietuvą gelbėjusi, Aldona-Marytė Vaišvilaitė (1944-2015) kartą regėjime išvydo Jėzų sėdintį Tauro kalno šlaite. Rankos jo buvo padėtos ant kelių. Jis tarė, - „Kas neis per džiaugsmą, ateis per skausmą.“ Ir sulig paskutiniais žodžiais ištiesė kairę ranką į Vilniaus miestą.

Dar kitą kartą Jėzus perspėjo, - „Nesiruošia žmonės mano Antrajam Atėjimui, tad leisiu ateiti rusams ir greit, sakyk tai tiems kas tai priims, kad pasiruoštų“.

Oskaras Milašius dar prieš Antrą pasaulinį karą yra perspėjęs, kad nesiduotume suklaidinami dėl pasaulinių permainų, o atidžiai sektume tai kas vyks JAV. Kai tik po baisios revoliucijos turtuolių remiama gangsterių gauja paims tenai valdžią, - tada senoji pasaulio tvarka žlugs.

Tačiau šiuo metu mes dar turime laiko galutinai apsispręsti. Pasukę Sandoros ir Santarvės su Dievu bei su savo esmiąja esatimi keliu, tuo pačiu įgytume jo apsaugą ir globą, tai yra nueitume džiaugsmo, o ne skausmo keliu. Jei Lietuvos politiniai ir bažnytiniai vadovai nepakvies Lietuvos tautos apsispręsti ir pasukti džiaugsmo keliu, tuomet tedaro tai nors tie, kas išdrįs. Tada džiaugsmas su skausmu jų gyvenime susimaišys, bet visgi galiausiai triumfuos pirmasis.

Taip pat turiu jums pasakyti, kad globalios Lietuvos idėja yra neveiksni be globalios Lietuvos tautos idėjos, nes mes (Europos geografinė ir dvasinė širdis) ne tik turim duoti pasauliui savo aktyviausią kraują ir gabiausius genus, bet ir visas pasaulis turi duoti tai Lietuvai. Tai yra turi būti ir jau dalinai yra, grįžtamasis ryšys.

Turime naujoviškai pakartoti tai, ką viduramžiais padarė mūsų didysis ir išmintingasis kunigaikštis Gediminas. Todėl dabar viešai skelbiu, - viso pasaulio patys gabiausi ir patys doriausi žmonės, atvykite gyventi į Europos širdį Lietuvą. Mes turime nuostabią ilgaamžę istorinę patirtį ir tradiciją, kai pavyzdžiui tarpukaryje šveicaras Juozas Eretas taip susižavėjo lietuvių katalikų studentais Friburgo universitete, kad patrauktas jų dvasingumo atvyko į Lietuvą, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, išmoko puikiai kalbėti lietuviškai, dėstė Kaune Vytauto Didžiojo universitete ir tapo daug didesniu Lietuvos patriotu, nei kad daugelis lietuviais gimę, bet to nebranginę lietuvių.

Lietuvai nereikalingi bedvasiai internacionaliniai mankurtai ir belyčiai genderiniai invalidai, bet nuo šiol teesie visiems žinoma, kad būti lietuviu yra ir dar labiau bus ateityje didžiulė garbė ir privilegija, kurią Dievas suteikė savo Naujajai išrinktajai tautai. Kaip, kad užrašė jo žodžius lygiagrečiai net keli evangelistai: „Atiduosiu savo vynuogyną kitai tautai, kuri duos gausių vaisių“.

Jėzaus vardu šiandien sakau jums lietuviai – jūs esate Naujasis Viešpaties vynuogynas. Tai jums duodama ir patikima labai daug ir todėl labai daug bus iš jūsų ir pareikalauta Didžiosios apyskaitos dieną. Rinkitės, - ar norit būt šiltadrungiais dvasiniais ubagėliais, ar turtingais, laimingais ir dosniais Dievo vaikais. Asmeniškai aš su didžiu džiaugsmu renkuosi antrąjį variantą.

Dabar kai jau bent šiek tiek aptarėme ir prisiminėme ar naujai suvokėme anapusybės ir šiapusybės neatsiejamumą ir nedalomybę, - žymiai aiškiau gal galėsite suvokti ir lytinės bei politinės paleistuvystės kaip pačios svarbiausios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui esmę.

Dievas Tėvas yra nepaprastai gailestingas ir maloningas, bet jo apsauga ir malonė pasitraukia nuo žmonių ir tautų paniekinusių jį kaip Kūrėją ir visos gyvasties šaltinį. Jo Dieviškasis Sūnus Jėzus yra labai griežtai perspėjęs: „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“. (Mt 18,10); „Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimai ateina.“ (Mt 18,7; plg Lk 17,2).

Oskaras Milašius, labai tiksliai, pagal Dievo jam apreikštąją viziją, išpranašavęs Antrąjį pasaulinį karą, jo eiga ir pokarinius Lietuvos vargus, labai aiškiai nurodė ir visų tų vargų gilumines priežastis. Visa tai ištiks Lietuvą ir pasaulį už pačias baisiausias kokios tik begali būti žmogžudystes, - naujos gyvybės iš anapilio Aukštybių pašaukimus ir po to negalinčių apsiginti kūdikėlių žudymą vienokiu ar kitokiu būdu savo motinų įsčiose. Nekaltų kūdikių kraujas visada krinta ant jį grubiuoju ar subtiliuoju būdu praliejusių ir dėl to neatgailaujančių žmonių.

Nežudykite savęs ir visos Lietuvos. Atsiminkit, kad sielos pražudymas yra daug baisiau už šio laikino išorinio kūno žūtį. 

Dar kartą priminsiu tai, ką jau ir anksčiau sakiau – Lietuvai duodamos nepaprastos malonės, bet iš jos bus daug ir pareikalauta. Kaip kad kalint sovietiniame lageryje Mordovijoje 1962 m. patirtose vizijose buvo apreikšta, gyvąja mūsų tautos legenda jau virtusio, ateitininko Petro Plumpos bendražygiui Juozui Pilkauskui: „Pačioje Lietuvoje ne kiekvienas lietuvis galės gyventi, nes čia bus šventa žemė. <...> Vatikanas taps lyg Lietuvos provincija. Lietuvoje pasirodys visa ko atgimimas: menas, mokslas, suklestės ir į visas šalis plis.“ Apie Hiperborėjos (tai yra Šiaurės Europos) atgimimą ir dvasingųjų žmonių susitelkimą Europos šiaurinėje pusėje bei tai, kad šalis šiaurėje taps dvasine vedle tuo metu, kai kitos didžiosios valstybės tarsis tarpusavyje rašė ir garsusis Nostradamas (XVI a.) bei kiti pranašai. Taip, pavyzdžiui Nostradamo mokytojas R. Neru (XV a.) teigė, kad palaima jam bus epochų sandūroje kitą kartą gimti „Šiaurės mieste, Šiaurės tautoje, kuri yra poetų, kankinių ir pranašų tauta“. Atskiro pranešimo prireiktų vien visų pranašysčių apie būsimą Lietuvos šlovę pacitavimui. Bet apibendrinant, galima pasakyti, kad geriausiai visų jų esmę išreiškia viename iš Paryžiaus muziejų saugomos švento Vaclovo pranašystės žodžiai: „Et Lithuani triumphabit“ (Lietuva iškilmingaus).

Bet dar kartą, kartu su Jėzumi bei Oskaru Milašiumi, Juozu Pilkausku, Aldona-Maryte Vaišvilaite ir kitais pranašais jus, o tuo pačiu ir save patį, perspėju: Nepaniekinkime mažutėlių!

Ir prisiminkim ką pasiuntinys iš Dangaus Mykolas Archangelas 1990 m. naktį iš liepos 12-tos į 13-ą apie pusę pirmos valandos apreiškė Šiauliuose Aldona-Marytei Vaišvilaitei:

<...> Tu – tautos dukra turi tai jai pasakyti. Taip pat visus perspėjimus pasa­kyti kitiems tautos vadovams, – ką jie turi daryti, vardan apsisprendimo eiti tiesos keliu. Taisyti Viešpačiui kelią reikia ne žemės keliuose, o savo širdyse per artimo meilę, teisingumą. Neieškok priešų aplinkui. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs. Apsisprendimo vardan reikia visos tautos akivaizdoje pastatyti 3 kryžius: Tikėjimo, Vilties ir Meilės. Apsisprendęs tautos vadovas turi pasa­kyti: ,,Kas eina su Kristumi teisingumo keliu, tegu dalyvauja šiame akte ir apsispren­džia“.

Apsispręsti, ar sutikti eiti tiesos įtvirtinimo ir gerėjimo link­me, reikia pakviesti visus žmones nepriklausomai nuo tautybės. Po kryžių pastatymo visų susirinkusiųjų akivaizdoje turi būti au­kojamos Šv. Mišios – Kristaus kančios pakartojimas nekruvinu būdu. Kas išgirs, eis tiesos keliu, – bus išgel­bėtas. Kas prieš, – pats sau padarys parengtį pražūčiai. Tie, kurie nedaly­vaus apsisprendi­me, turi pasitraukti ir netrukdyti einantiems tiesos keliu. Vadovau­jančiuose postuose neturi likti neapsisprendusių tiesai, suvaidinu­sių savo apsisprendimą. Veidmainiavimo neturi būti. Veidmainių darbai nesi­derins su jų apsisprendimu tautos akivaizdoje ir tai juos išduos. Tris kartus galima tokius perspėti, po to jie turi pasitraukti. Tada reikia priimti teisin­gus įstatymus ir pareikalauti jų vykdymo. Teisingai dirbantis turi gauti atly­ginimą pagal savo darbą. Turi švęsti sekmadienius, kitas religines šventes, pasninkauti“.

Kiek vėliau A.M. Vaišvilaitei apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Prisiminkim:

„1990m. spalio 10 d. ryte tarp 5 ir 6 val. regėjimas vyko ne­miegant, bet negalint atmerkti akių. Pasirodė Švč. M. Marija, stovinti nuleidus žemyn rankas. Iš rankų į žemę ėjo spinduliai. Suknelė balta, melsvas apsiaustas pakraščiuose truputį paauksuo­tas. Susijuosusi melsvos spalvos juosta. Iš pradžių buvo kaip nuostabiam altoriuje. Po to Ji pasilenkė į žemę ir lyg išėjo iš to spindinčio altoriaus ir pasikeitė vaizdas. Nuostabaus grožio Marija apie 20 metų, labai jauno veido pasilenkė į žemę. Ir pradėjo kalbėti žmonių minioms, kurie iškėlę ran­kas siūbavo garsiai dejuodami: ,,kokie mes nelaimingi“.

Marija pradėjo kalbėti:

,,Vaikeliai mano, darykite atgailą, atgailos sakramentu apsiva­lykite savo sąžines, neteisėtu būdu įsigyto turto dalį išdalykite vargšams. Gerumas, tei­singumas ir artimo meilė suteiks jums ramybę“.

Kaip pavyz­dys buvo parody­tas Šv. Juozapas, laikantis rankose švarų apsiaustą. Jis parodė vieną ir kitą apsiausto pusę, kad abi jos švarios. Ir man kilo mintis, kad ir žmogaus vidus, ir išorė turi būti švarūs.

Marija kalbėjo labai švelniai, maldaujančiu balsu. Tačiau žmonės lyg negirdėjo, niekas nereagavo. Atsitiesdama Marija pažvelgė man tiesiai į veidą. Matėsi Jos veidas ir nepaprasto grožio žvaigždėtas dangus ir iš jo sklindanti ramybė, neapsakomas grožis. Marija atsitiesusi pasakė: ,,Tautos dukra, nesvarbu, kad dabar Manęs neišgirdo visi kartu. Tau – tautos dukrai pavedu atlikti šią misiją. Tu turi sakyti, kad kiekvienas išgirstų mano prašymą ir apsispręstų pats nežiūrint tautybės, lyties, amžiaus.

Turi išgirsti visi žmonės visame pasaulyje. Išgirdę mano balsą, turi apsispręsti. Kas priims, bus išgelbėtas šioje žemėje ir kartu amžinybėje regės šviesą. Kas atmes, pats save pasmerks dar gyvenant šioje žemėje ir amžinybė­je. Ne tau vienai skirta ši dovana išgirsti ir pajusti. Turi tai skelbti visomis tau įmanomomis priemonėmis“.

Buvo nurodyta kviesti tautą į prisikėlimą gerumui. Uždegti kitų širdis ir eiti su jais kartu, kad nebūtų neišgirstas nei vienas, net ir ma­žiausias kūdikio šauksmas, trokštantis išvysti šviesą. Po to buvo pasakyta ir leista išgyventi visa, kas įvyktų neišpildžius šių nurodymų: priešo priespauda, kankinimai, didis kraujo pralieji­mas. Vėliau oro atšalimas, badas. Po to sektų Kristui priešiškų piktųjų žmonių naikinimas ugnimi, matant teisiesiems.“

Šiuo metu masiškai per tvirkinimą ir visų dorinių pamatų, netgi meilės Tėvynei, paniekinimą ir griovimą vyksta, daug baisesnis nei, kad išorinių laikinųjų kūnų, mūsų vaikų ir jaunimo sielų žudymas. Atsitokėkime! Nes už visa tai reikės mūsų Kūrėjui atsiskaityt. 

Jaučiu kaip dalis iš jūsų, po visa to ką jums dabar pasakiau, žiūrit į mane dar keistesnėmis nei prieš tai akimis, - kas gi čia dabar per pamišėlis kalbantis mums Jėzaus vardu?! Atsakysiu jums, - 1991 gegužės 26 d. Jėzus mane palaimino savo kaire, o po to ir savo dešine ranka (konkrečiau tai aprašiau knygoje „Šimtmečio akibrokštas“). Pamišęs esu ne aš, o daugelis iš jūsų, - vieni dėl pinigų, kiti dėl garbės, dar kiti dėl sekso ar kitų apgailėtinai menkystiškų dalykų. Negana to, kad sergate patys, bet dar sargdinate ir visą mūsų tautą, ypač vaikus ir jaunimą.

Atsitokėkite! Kur link mes dabar einame. Juk kartą pasileidus ir pakvaišus po to tas pasileidimas ir tas pakvaišimas turi tendenciją tik didėti. Jei jau norite pirmauti pasaulyje pagal lytinę ir politinę paleistuvystę, tai pradėkite vaikus lytiškai „šviesti“ ir „mokinti“ naudotis prezervatyvais jau nuo trijų metų amžiaus, nes kitaip vis tiek kas nors jus aplenks. Štai Šveicarijoje jau išrado prezervatyvus vaikams, o Olandijoje naujai susikūrusi politinė partija „Labdara, Laisvė ir Įvairovė“ (Charity, Freedom and Diversity) kovoja už legalių lytinių santykių amžiaus sumažinimą nuo 16 iki 12 metų ir lytinių santykių su gyvūnais bei vaikų pornografijos legalizavimą. Manau, kad būsimuosiuose rinkimuose ši partija surinks itin daug ją palaikančių balsuotojų, nes ten psichinio nukvakimo mastai dar didesni nei kad Lietuvoje. Ir tai, kas rašoma psichiatrijos vadovėliuose ir enciklopedijose, kad: „Intymios gėdos trūkumas yra šizofrenijos požymis“, o „moraliniai iškrypimai būtinai sukelia psichines deformacijas“, jau seniai yra pamiršta daugumos lytinių bei politinių paleistuvių ir prostitutų.

Jie vis dar siūlo mums imti pavyzdį iš vis gilėjančią moralinę ir socialinę krizę patiriančios Vakarų Europos. Jau ir Lietuvoje siūloma, Olandijos pavyzdžiu, legalizuoti nedidelio narkotikų kiekio turėjimą ir „lengvuosius“ narkotikus. O būtent toje „pažangioje“ Olandijoje reabilitacijos specialistai teigia, kad daugiau nei 90% besigydančių heroino priklausomybių atsirado dėl reguliaraus žolės rūkymo.

Vaikams ir jaunimui dabar brukte brukami veiksmo filmų, internetinių žaidimų ir trilerių „herojai“ – „labai stiprūs žmonės“ nugalintys kitus ir sprendžiantys savo problemas žudant ar kitaip naikinant savo kelyje gyvus ir negyvus dalykus. O viso to pasekmė – psichiatrijoje vadinama hipoidine šizofrenija, kuri sujungia patologinį nepilnamečių žiaurumą su patologiniu širdies nejautrumu. Daugelis politikų Lietuvoje dabar vadovaujasi, žodžiu pragmatizmas dangstomu, egoistiškuoju racionalumu, kuris psichiatrijos mokslo irgi yra nurodomas, kaip vienas iš šizofrenijos požymių.

Apibendrinant visa tai, tenka pripažinti, kad daugelyje šalių labai sparčiai pildosi šventojo vienuolio  Antano Didžiojo (III a.) pranašystė:

„Ateina laikas, kai žmonės bus išprotėję, ir jei pamatys ką nors, kas nėra išprotėjęs, jie pakils prieš jį ir sakys: „Tu esi išprotėjęs“, nes nesi panašus į mus“.

Tačiau akivaizdu, kad ten kur meilę išstums paleistuvystė ir egoistiškas pragmatizmas, - įsiviešpataus pragaras. Ir atvirkščiai, - laimingai, džiaugsmingai ir visapusiškai turtingai žmonės gyvena ten, kur klesti tarpusavio meilė, atida, atjauta, solidarumas ir gailestingumas. Supraskite mane teisingai, - anaiptol nesižaviu seimūno Petro Gražulio antihomoseksualumu. Manau ir Dievui visiškai nesvarbu kokiu būdu žmogus paleistuvingai meluoja savo širdimi ir kitomis sielos bei biologinio kūno dalimis, - lytiškai ar politiškai, homoseksualiai ar heteroseksualiai. Paleistuvystė visada buvo ir liks paleistuvyste su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, net jei tai jau darytų ir beveik visa tauta ar beveik visa žmonija. Net ir santuokinė, tai yra įteisintoji, paleistuvystė vis tiek lieka, kad ir teisėtumo skraiste pridengta, bet paleistuvystė. Kiekvienas žmogus šaukiantis gyvybę iš visatos Aukštybių įsikūnyti čia – mūsų planetoje žemėje – o po to ją vienokiu ar kitokiu būdu išvejantis ar nužudantis yra nelaimingas, daugiau ar mažiau nelabojo apsėstas, vargeta. Dar baisiau, kai tokia nelaimėle norima paversti visą tautą, valstybę, žmoniją.

Kartu su Jėzum ir visa Dieviškąja hierarchija bei dar neišblūdusia žmonijos dalimi tariu griežtą NE Lietuvos tautos ir visos žmonijos nudorinimui! Šalin prostitutiškas rankas nuo Europos širdies Lietuvos!

Ant nepriklausomybės laurų užmigusioji Lietuvos tauta, šiandien labai griežtai Jėzaus vardu tave perspėjau, - pasibarstyk savo galvą pelenais, atgailauk ir prašyk Dievo Kūrėjo išvesti tave į dvasinį atgimimą. Daryk tai dabar, kol dar malonės metas. Jei Lietuva dabar neatsitokės, neatsivers ir su Dievo bei savo sąjungininkų iš NATO pagalba neatsikratys Rusijos Federacijos „slaptų“ karinių bazių, o mieguistai prakiurksos dar kelis metus sulaukdama to laiko, kai įvyks ilgalaikė vidinė suirutė JAV, tai sulauks tuo metu ir kai ko dar kraupesnio.

Išsipildys tokiu atveju perspėjimai duoti Lietuvai tiek per aiškiaregę Aldoną Marytę Vaišvilaitę (1944-2015m.), tiek ir per aklą aiškiaregę, gyventi į Lietuvą iš Rusijos Dievo atsiųstą, stačiatikių vienuolę (ksimonachinę) Sergiją Raisą Kartušiną (mirė 1998.02.18).

Akloji vienuolė Raisa kartą pasakodama apie savo regėjimą rusiškai pasakė: „Kai bus karšta vasara, Putinas ateis į Lietuvą“. Tuo metu niekas negalėjo suprasti apie ką ji čia kalba, nes Vladimiras Vladimirovičius Putinas dar nebuvo atėjęs Rusijoje į valdžią.

Aldona Marytė regėjime matė, kad jei žmonės Lietuvoje nesišauks savo Kūrėjo, o ir toliau nirs į nelabojo siūlomą ištvirkavimą, tai atėjus sumaišties metui JAV, kuriam laikui Lietuvą vėl užims Rusija.

Gerbiami Lietuvos vadovai, primenu tai ką jūs ir patys puikiai žinote, bet lyg tai ir užmiršote. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra ne kokio nors caro mums, kaip kadais darydavo, primesta, o visos Lietuvos tautos nuodugniai apsvarstyta ir visuotiniu referendumu priimta. Visi tie slapti suokalbiai su Rusijos Federacijos deržavininkais prieš Lietuvos tautą yra antikonstituciški ir jei jūs – mūsų tautos vadovai jų nepasmerksite ir nesirūpinsit panaikinti visų neigiamų jų pasekmių, tai jus pasmerks Lietuvos tauta, kuri bus priversta pati ir be jūsų imtis šių sudėtingų problemų sprendimo. Tad atlikim visi savo pareigas garbingai, narsiai ir išmintingai. 

Rašydamas šiame Kreipimesi žodžius Lietuvos vadovai turiu minty ne tik oficialiuosius Lietuvos valstybės vadovus, bet ir užkulisinius, vienas kurių šiuo metu esate jūs – Gabrieliau Landsbergi. Už LR ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vangumo imtis „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo reikalo slypi, tiksliau pasakius kyšo jūsų Gabrieliau, kaip dabartinės valdančios daugumo lyderio, zuikiatriušinės ausys. Tokiu elgesiu jūs ne tik kompromituojate Tėvynės sąjungą bei jos politinius partnerius, bet ir šios partijos nepasakydamos NE pragmatiškai zuikiatriušiškam savo vadovui kompromituoja pačios save. Bet kas dar blogiau, - savo zuikiatriušumu jūs kompromituojate ir didvyrių žemę Lietuvą.

Visgi dar turiu vilties, kad Lietuvos garbę ir gyvastį dabar išgelbės jos išdavystei pasipriešinsiančios moterys ir merginos. Ką gi čia padarysi, net ir valstybių himnai kai kada pasensta. Vincas Kudirka deja nenumatė: kad ant baltų žirgų Lietuvoje ateityje jos ne garsia pavarde pasipuošęs vytis, o kuklios vytės; kad kovos jos ne kalavijais, o meile Jėzui ir Lietuvai liepsnojančiomis širdimis; kad tą dvasinę ugnį ir stiprybę jos sems ne tik iš praeities, bet ir iš meilę, darną, grožį, tiesą ir šviesą kuriančios bei šioje visatoje palaikančios Dieviškosios hierarchijos nenutrūkstama piramide nusileidžiančios iki savo pagrindinio pamato šioje planetoje – meilę, grožį, darną, šviesą ir tiesą kuriančių, puoselėjančių bei saugančių moterų ir merginų.

Taip, neabejotinai, - jus – oficialūs Lietuvos vadovai ir vadovės susigėsti ir pasikeisti privers ta dvasinė ugnis, kuri tuoj plūstels į mūsų tautą per pirmiausiai jai atsiversiančias paprastas, bet nuoširdžias Lietuvos moteris ir merginas bei po to jomis paseksiančius vyrus ir bernaičius. Lietuvos tauta dar nėra visiškai supuvus ir ištižus. Akivaizdaus pavojaus akivaizdoje ji ir vėl atsibus, atsitokės ir susitelks. Skambinu jai pavasariniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio varpu, - Atsibusk! Atsitokėk! Apsigink!

Mielosios Lietuvos moterys ir merginos, sakau jums tiesiai be jokių išvedžiojimų ir vingrybių, - šiandien jūs turite imtis iniciatyvos ir išgelbėti Lietuvos tautą ir valstybę. Visos ir visi nežiūrint kilmės ir politinių pažiūrų tapkite Naująja, dvasingąja Lietuvos tauta ir pakvieskite kartu su jumis tai padaryti ir Lietuvos vadovus.

Šaukite dvasinę ugnį iš visatos Aukštybių, ją tyra širdimi priimkite, skaisčiai savo veikla ir kūryba išdalinkite ir jinai ne tik pakylės jus į naujas dvasines aukštumas, bet ir padarys jus nenugalimomis bei nenugalimais. Viešpatie, - siųsk savo pergalingąją dvasinę ugnį Lietuvos tautai!

Veikite ir įveiksite! Spręskite ir išspręsite! Kurkite ir sukursite! Mylėkite ir pačios būsite mylimos! Ginkitės ir apsiginsite! Švieskite ir apsišviesite!

 

Nuolat atnaujinama informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt

Visas rašto tekstas:kreipimasis_trečias

 

A.K. Gorodeckis

(Svarbi nauja, dalinai papildanti ankstesnę, informacija)

LR premjerei Ingridai Šimonytei

LR Seimo pirmininkei
Viktorijai Čmilytei – Nielsen

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai

LR Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto pirmininkui
Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto apsaugos ministrui
Arvydui Anušauskui

Kopijos LR Seimo nariams, laisvajai žiniasklaidai,
pilietiškoms nevyriausybinėms organizacijoms 

***

(Paaiškinamoji kalba, kurią norėjo pasakyti Aringas Kristoforas Gorodeckis LR Seime papildydamas tai, kas jau buvo pasakyta jo Viešajame kreipimesi dėl „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo. Šią kalbą jis paprašė paviešinti savo draugų ir visų kitų neabejingų Lietuvai žmonių, praėjus porai savaičių po to, kai jis 2021 02 03 nusiuntė kreipimąsi Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, o jo kopijas visiems Lietuvos Seimo nariams bei kitiems Lietuvos vadovams, - tuo atveju, jei jo niekas paaiškinti savo kreipimosi į LR Seimą per tą laiką nepakvies.)

*** 

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos vadovai ir Seimo nariai,

Prieš pradėdamas atsakinėti į galimai jums kilsiančius klausimus, pradžioje pats noriu kai ką jums paaiškinti. Taip atkris ir dalis tų klausimų, o galbūt kils ir naujų – dar esmingesnių.

Noriu jums pasakyti, kad visiškai pasitikiu naujuoju LR Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, bet jis vienas nėra pajėgus išspręsti taip stipriai įsišaknijusios „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje problemos. Nepajėgi to be Dievo bei JAV ir kitų sąjungininkų iš NATO pagalbos išspręsti viena ir visa Lietuva.

Ir šiuo lemtingu Lietuvai momentu itin svarbios yra LR Užsienio reikalų ministro patriotiška narsa ir išmintis bei tai, kas yra skiriamas naujuoju Lietuvos ambasadoriumi JAV. Ir ką gi mes matome? Ogi tai, kad Lietuvos ambasadoriumi JAV buvo siūlomas Ramūno Karbauskio ankstesniu LR Krašto apsaugos ministru įtaisytas Raimundas Karoblis. Tas pats žmogus, kuris, kai raštiškai kreipiausi į jį su keliolika klausimų dėl tų „slaptų“ Rusijos karinių bazių ir požeminių objektų (PO) neperduotų LR Krašto apsaugos ministerijai, raštiškai man atsakė, kad to nesą, nes tai prieštarautų LR Konstitucijai. O vienas iš mano labai konkrečių klausimų buvo ir apie tą R. Karbauskio sklypą ir jo sąsajas su po Kauno mariomis esančio neperduoto LR KAM karinio objekto infrastruktūra. Tai yra, R. Karoblis tuomet išsuko R. Karbauskį nuo tų atkato reikalų atskleidimo, nes kaip žinia – varnas varnui akies nekerta. Tuomet su panašiu klausimu kreipiausi į LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, bet ir iš ten varnas varnui akies nekirto. Galiausiai gerbiamas Ramūnas, praradęs daugumos seimūnų palaikymą, vengdamas panašios į Rolando Pakso apkaltos, pats atsisakė LR Seimo nario mandato.

Bet kas gero iš to Lietuvai, jei dabartinė Seimo dauguma vietoj „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje problemos sprendimo tik patrynė sau rankas dėl Ramūno Karbauskio atsistatydinimo. Ačiū Dievui, Raimundo Karoblio paskyrimui ambasadoriumi JAV pasipriešino LR prezidentas. Bet kas iš to, jei galimai į ambasadorius JAV bus paskirtas kitas nemažiau pragmatiškai ziukiatriušiškas politikas?

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir Seimo nariai, šiuo metu Lietuva turi realią ir unikalią galimybę išspręsti tą „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje problemą. Bet, jei nesiimsite šios problemos spręsti ir, neduok Dieve, atvesite į Lietuvą dar vienus „1940-uosius“, kuomet  ir Lietuvos kariuomenės vadas V. Vitkauskas ir po to į ekstra pasitarimą iškviestas ankstesnis kariuomenės vadas S. Raštikis, SSRS vyriausybės reikalavimus pasiūlė priimti, kaip ir kariuomenės štabo viršininkas gen. S. Pundzevičius, kariniais sumetimais: „<...> atsižvelgdamas į tai, kad krašto viduje turime stiprias (Raudonosios armijos) bazes <...> mes ginkluotai negalime priešintis.“

Be to prisiminkim istorinę Lietuvos nuolaidžiavimų grandinę. Pirmiausia buvo priimtas 1938.03.17 Lenkijos ultimatumas užmegzti diplomatinius santykius (tai yra pasiduota kovoje dėl Vilniaus). Pamatęs Lietuvos minkštastubūriškumą nutarė neatsilikti ir fiureris ir 1939 m. kovo viduryje pareikalavo iš Lietuvos perduoti Vokietijai Klaipėdos miestą ir Klaipėdos kraštą bei tuojau pat 1939.03.23 įvedė tenai vermachtą. Tada, pamatęs, kad lietuviai ne suomiai ir rimtai nepasipriešins, 1940 m. visą likusią Lietuvą įsakė Raudonajai armijai okupuoti Stalinas. Kaip kad liaudis sako, - ant palinkusio karklo visos ožkos lipa.

Net gi Raudonosios armijos įžengimą į Lietuvą 1940 m. birželio 15d. SSRS politinė vadovybė kvalifikavo tik kaip 1939 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje įsikūrusių savo įgulų papildymą pagrįstą savitarpio pagalbos sutartimi. Pildomos ir reorganizuojamos palengva slapta „slaptosios“ Rusijos karinės bazės ir dabar... Tik kas gi be tavęs paprastas Lietuvos žmogau tam pagaliau pasipriešins?!

Kruopščiai išstudijavęs Lietuvos ir Tarybų Rusijos liepos 12 d. taikos sutartį, istorikas Petras Dirgėla savo straipsnyje: „Pamokos dabarčiai ir ateičiai teigia: „1939 m. lietuviai tik sužinojo, kokioje aklavietėje atsidūrė, o iš tikrųjų toje aklavietėje – patys to nežinodami jau beveik 20 metų gyveno“. Nes šioje sutartyje krinta į akis penktasis straipsnis:

„Valstybėms pripažinus nuolatinį Lietuvos neutralitetą, Rusija iš savo šalies apsiima tą neutralitetą saugoti ir dalyvauti garantijose tam neutralitetui išlaikyti <...>““

Gal, tad ir dabar, daugumai Lietuvos tautos žmonių to nė nenujaučiant, mes jau esame įstumti į kažkokią, vis giliau paslapčia knisamą, pagrabinę duobę Lietuvos nepriklausomybei, pragmatiškiems zuikiatriušiniams politiniams prostitutams vis dar tebesvajojant apie paleistuvingą politinę lygsvarą: „į vašim, į našim“, tai yra ir jūsiškiams, ir mūsiškiams ir taip lygiagrečiai flirtuojant ir politiškai paleistuvaujant ir paslapčiomis su Rusijos Federacija ir atvirai su NATO bei Europos Sąjunga. 

Atsitokėkite! Lietuviai yra labai kantrūs, bet neperpildykite jų kantrybės taurės. Beveik trisdešimt metų dviveidiškai melagingo politikavimo yra jau aiškiai per daug. Kviečiu jus pagaliau baigti šią politinės prostitucijos Lietuvoje tradiciją, kai pragmatizmo terminu dangstoma: melagystė, parsidavėliškumas, veidmainystė ir išdavystė. Dabar gal jūs bandysit savo abuojumą pridengti pandemijos suvaldymo rūpesčiais, vėliau – vasarą Rusijos karinėmis pratybomis Baltarusijoje, dar vėliau galimais neramumais JAV. Bet kaip byloja liaudies išmintis, - prastam šokėjui ir kiaušai maišo, o geras gali pašokti ir su ramentais. Linkiu ir kviečiu jus būti gerais šokėjais!

Gerbiami liberalumą, tai yra laisvę deklaruojantys ir net žodžius laisvė bei libero savo partijų pavadinimuose naudojantys seimūnai, įrodykite pagaliau savo veiksmais, kad jūsų žodžiai nesiskiria nuo jūsų darbų. Asmeniškai aš darau dėl tikros, o ne tik dėl deklaratyvios Lietuvos laisvės visą ką tik galiu tiek anksčiau, tiek ir dabar. Pardaviau savo butą Čiurlionio g. Vilniuje, kurio nuoma buvo vienas iš mano pragyvenimo šaltinių tam, kad galėčiau išleisti knygą „Šimtmečio akibrokštas“. O dabar vėl kaip ir 1991 m. nuolat esu fizinio manęs sunaikinimo bandymuose ir grėsmėje. Tad elgtis pilietiškai kviečiu ir jus ne tik savo žodžiais, bet ir juos atitinkančiais darbais.

Manau, kad turiu jums pasakyti ir tai, jog Kreipimąsi dėl „slaptų“ karinių bazių Lietuvoje panaikinimo buvau numatęs įteikti Lietuvos vadovams mėnesiu ar net dviem mėnesiais vėliau, kai jau dar toliau bus pasistūmėjęs kovidinės pandemijos suvaldymas. Bet iš mūsų visuomeninės tyrimų grupės nario atsakingo už politinę žvalgybą gavau žinią, kad dideli vyrai Vilniuje nedidelio ratelio pasitarime jau nusprendė, kad nors ir turint LR Seime daugumą, neverta imtis tos taip sudėtingos „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje problemos sprendimo, nebent kiltų dėl jų, panaši į įvykusią Kamčiatkoje, ekologinė katastrofa. Tad, kai šią žinią papildė dar žinia apie bandymą ambasadoriumi JAV paskirti Raimundą Karoblį, ryžausi šį Kreipimąsi paankstinti, nes geriau, kad ir kiek per anksti, nei kad jau per vėlai, ar tuomet, kai iš tikrųjų sulauksime Lietuvoje ekologinės ar net valstybinės, ar politinės katastrofos. Todėl, vos gavęs šias žinias, mečiau visus statybinius darbus Šiluvos senosios girininkijos sodyboje Raseinių rajone ir smarkiai sniegu vėjo užpustytu keliu šiaip taip prasiveržiau į plentą, kad atvykęs čia – Vilniun ramiai ir kultūringai, bet tvirtai ir neatšaukiamai pasipriešinčiau šiems jūsų sprendimams. 

Noriu pasinaudodamas šia proga kreiptis į visus Lietuvą mylinčius žmones, - reikškite savo pasipiktinimą kultūringai ir demokratiškai; nepasiduodami pykčio protrūkiams ir galimoms su tuo susijusioms provokacijomis tų, kurie net Vašingtone Kapitolijaus rūmų šturmo metu, užsimiršę, kad dabar jie ne Rusijoje, o JAV, rusiškai sušuko Smelej! Smelej! Tai yra - Drąsiau, Drąsiau.  Nesiekiu Užsienio reikalų ministro atstatydinimo, o tik to, kad visi Lietuvos vadovai prisiėmę atitinkamas pareigas jas vykdytų pasiaukojančiai Lietuvai, jausdami nuolatinį jūsų palaikymą ir reiklią priežiūrą. Bet jei gerbiamas Gabrielius dėl kokių nors priežasčių nenori ar negali imtis šios problemos sprendimo, tai tegul pats atsistatydina. Nes šis momentas Lietuvai yra per daug lemtingai atsakingas, kad jį apsunkintų vieni ar kiti asmeniškumai. Laukia sunkios ir sudėtingos derybos su Rusija bei mūsų partnerių NATO atsiprašymas ir jų paramos užsitikrinimas.

Atsakykite jūs, gerbiamas Gabrieliau Landsbergi sau, man ir visai tautai į tokį klausimą, - ar gali toliau sėkmingai skalbti skalbimo mašina su išdegusia mikroschema. Taip jos variklis  dar visiškai sveikas ir jinai gali visai smagiai toliau blerbti, bet skalbti toliau ji, deja jau nebegali. Todėl sakau jums, - dabar nėra laiko tokios skalbyklės remontui, - savo smegenų mikroschemą taisykite po atsistatydinimo, nes tai jau ne momentinis, o ilgalaikis darbas, reikalaujantis kruopščių ir atkaklių pačio tam pasiryžtančio asmens pastangų.

Taip, galiu tik pritarti gerbiamo Gabrieliaus nutarimui atmetant pasiūlymą imtis „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje problemos sprendimo. Jei jau neturi savyje narsaus ryžto imtis šio sudėtingo reikalo – tai jau geriau net ir nepradėt to daryt. Bet tokiu atveju nereikėjo imtis ir taip atsakingų Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigų. Nes ši tarnystė skirta ne turistiniams pasivažinėjimams po užsienius, o svarbių ir sunkių Lietuvos problemų sprendimui,

Žodžio tolerancija nepaverskite Lietuvoje dar vienu keiksmažodžiu. Toleruodami Rusijos Federacijos priešlėktuvines raketas Lietuvoje ir tuo pat metu kviesdami mūsų valstybės oro erdvę saugoti mums draugiškų valstybių naikintuvus, - mes elgiamės daugiau nei įžūliai. Nerandu net tinkamų žodžių visko, kas vyksta dabar Lietuvoje įvardijimui.

Toleruodama RF priešlėktuvines raketas „Igla“, Lietuvos vadovybė sukelia realią grėsmę ir savo sąjungininkėms NATO, ypač Latvijai ir Estijai, nes Šiauliuose dislokuoti NATO naikintuvai saugo visų trijų Baltijos sesių oro erdvę. O kas dėl tų išprievartautų ir prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl kaip jau minėjau I-oje Kreipimosi dalyje niekinių nuo pat  pradžios, pažadų Rusijai, tai verta priminti, kad Rusijos Federacija dislokuodama Karaliaučiaus srityje pradžioje trumpojo nuotolio balistines, galinčias nešti branduolines galvutes, raketas SS-21, vėliau dar trumpesniojo nuotolio panašias raketas SS-C1-B ir dar vėliau trumpojo nuotolio panašias raketas „Iskander M“, pasak ekspertų yra tiesiogiai bei netiesiogiai sulaužiusi vieną iš pagrindinių tarptautinių sutarčių – vidutinio ir trumpesniojo nuotolio raketų apribojimo sutartį (INF Treaty), pasirašytą R. Reigano ir M. Gorbačiovo.

Labai keista ir tai, kad visi įstatymai, manding ir tarptautinės sutartys Lietuvos Respublikoje įsigalioja tik po jų paskelbimo (tai yra paviešinimo) leidinyje „Valstybės žinios“ (anksčiau „Vyriausybės žinios“), bet, kad ir kiek ieškojau, Lietuvos ir Rusijos Federacijos 1993 m. sutarties dėl pastarosios kariuomenės iš Lietuvos išvedimo, čia paskelbtos neradau. Tad kas dar čia per Naujųjų laikų slaptieji protokolai?!

Šios užslaptintos 1993 m. sutarties ne tik nėra leidinyje „Valstybės žinios“, bet ir visa apimančioje informacinėje Seimo sistemoje (lrs.lt), ją kelis kartus ne tik mini savo derybiniame dienoraštyje derybininkas Vytautas Sinkevičius, bet ji (ar jos projektas) labai konkrečiai nurodytas tuo metu Derybų su Rusijos Federacijos delegacijos patarėju Užsienio reikalų ministerijoje dirbusio Česlovo Stankevičiaus asmeninio archyvo dokumentų bylos apraše 51-uoju numeriu. Tik ji vadinama čia ne sutartimi, o susitarimu, taip matyt siekiant gudriai išvengti gynybinėms sutartims būtino paviešinimo ir LR Seimo ratifikavimo. Bet reikalo esmės tai nekeičia, nes tas kitoks įvardijimas yra grynai demagogiškas, kaip kad liaudis sako – ta pati panelė tik kita suknelė.

Iš signataro Č.V. Stankevičiaus archyvo bylų aprašo paaiškėjo, kad, kai atėjo Lietuvoje į valdžią LDDP, 1993 m. deržavininkai Rusijos Federacijoje atkuto ir RF kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo sustabdytas, o Lietuvos derybininkai buvo išprievartauti be jau 1992 m. rugsėjo 8d. pasirašytų „Lietuvos ir Rusijos susitarimų dėl kariuomenės išvedimo“ pasirašyti dar vieną jau visiškai naujo teksto 1993 m. susitarimą „Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos“, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įslaptintas. Kadangi jau 1992 m. susitarimuose visi klausimai susiję su Rusijos kariuomenės išvedimu buvo aptarti nepaprastai konkrečiai ir detaliai, tai akivaizdu, kad 1993 m. sutartyje (=susitarime) Lietuva buvo išprievartauta pažadėti Rusijos Federacijos deržavininkams kažką jiems labai svarbaus, o Lietuvai skaudaus...

Todėl elektroniniais laiškais prašydami persiųsti mums ar patiems paviešinti šią įslaptintą sutartį bei ją konkretizavusius dokumentus kreipėmės ne tik į daugelį Seimo narių (o dabar jau ir į kiekvieną iš jų),  europarlamentarę Rasą Juknevičienę, bet ir į gerbiamą signatarą Česlovą Stankevičių. Kol kas niekas šiuo klausimu neatsišaukė. Visi tyli lyg vandens į burnas prisiėmę. Įdomu kodėl?

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo RF URM nota NATO vadovybei bandančia sutrukdyti Lietuvos priėmimą į šią organizaciją Rusijos deržavininkai pilnai atskleidė savo strategiją. Pirma RF paliko Lietuvoje savo „slaptas“ karines bazes, o po to, motyvuodama tuo, kad iš Lietuvos teritorijos liko neišgabentos Rusijos raketos „Igla“, siekė sutrukdyti Lietuvos Respublikos į NATO priėmimą. Sekantis, vadovaujantis ta „jų logika“ tikėtinas veiksmas, - nauja Lietuvos okupacija, tuo metu ir tuo atveju kai ir jei pavyktų jiems sukelt visišką vidinę suirutę JAV, motyvuojant tuos veiksmus, kaip ir 1940 m. birželį, savo bazių įgulų papildymu, siekiant jas apsaugoti nuo tariamų provokacijų ar panašiai.

LR Konstitucijos (priimtos 1992.10.25, tai yra dar iki 1993 m. sutarties) 138 straipsnio antras punktas nurodo, kad „Seimas ratifikuoja ar denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: <...>

  1. dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;“.

Tačiau neteko girdėti, kad LR Seimas būtų ratifikavęs Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR sutartį dėl pastarosios kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Tad regis yra grubiai pažeisti net du LR Konstitucijos straipsniai:

137-as – „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“ ir jau prieš tai cituotas 138 straipsnis.

Grįžtant nuo visų šių įdomių papildomų aplinkybių prie pačios esmių esmės, tenka aiškiai pabrėžti, kad pati FR, - palikusi tuose PO ne kokį nors nespėtą iš Lietuvos išsigabenti inventorių ar šiaip įrangą, o svarbius ir pavojingus (atrodo netgi masinio naikinimo, turiu minty cheminį) ginklus, ginkluotę ir slaptas įgulas, tai yra paversdama tuos PO „slaptomis“ karinėmis bazėmis Lietuvoje iš savo pusės ne tik esmiai pažeidė, bet tiesiog sulaužė ir išniekino šiuos, taikaus problemų sprendimo siekį deklaravusius, susitarimus, taip dėl savo niekšiškai apgaulingų veiksmų paversdama juos niekiniais ir absurdiškais, ko pasekoje, ir dar papildomai ir dėl mano jau prieš tai paminėtų aplinkybių, neteisingais, neteisėtais ir negaliojančiais.

Neabejoju, kad Lietuvos teisininkai, kai visuomenė išsireikalaus paviešinti tą užslaptintą 1993 m. sutartį dėl Rusijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo ir ją konkretizavusius dokumentus, nuodugniau nei aš ją įvertins. Bet ir iš antrinių dokumentų visiškai aišku, kad palikdama Lietuvoje savo „slaptas“ karines bazes Rusijos Federacija grubiai pažeidė ir 1991 m. liepos 29d. LR ir RTFSR sutarties Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų 2 ir 3 straipsnius:

2 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta viena kitos teisę savarankiškai įgyvendinti savo suverenitetą gynybos ir saugumo srityje joms priimtinomis formomis, prisidėdamos prie nusiginklavimo ir įtampos mažinimo Europoje proceso, taip pat ir per kolektyvinio saugumo sistemas, o sąveikos šioje srityje formos bus nustatytos atskirame susitarime (paryškinta šio Kreipimosi autoriaus).

 3 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys draudžia įstatymais ir užkerta kelią savo teritorijose kurtis ir veikti organizacijoms bei grupėms, taip pat veikti asmenims, siekiantiems prievarta sunaikinti kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies nepriklausomybę, suverenų valstybingumą ir sugriauti teritorijos vientisumą, prievarta užgrobti valdžią. <...>

Tai, kad Lietuva iš savo pusės taip ilgai pedantiškai rūpestingai vykdė šiuos absurdiškus susitarimus, dažnu atveju netgi juos viršydama, paaiškinama tik nuolatine grėsme iš Rusijos Federacijos, siekiu neįsivelti su ja į kokį nors rimtesnį konfliktą, baime kad Rusijos deržavininkai šių susitarimų nevykdymą gali demagogiškai traktuoti kaip tariamą teisę vėl okupuoti Lietuvą bei dalies Lietuvos politikierių pragmatiškuoju zuikiatriušiškumu siekiančiu nesiimti rimtesnių problemų ir reikalų sprendimo, o tik veidmainiškai vaidinti patriotiškumą ir rūpinimąsį Lietuvos žmonėmis bei Lietuvos valstybe.

Akivaizdu, kad Rusijos deržavininkai elgėsi su Lietuva kaip itin įžūlus banditas su apsiginti nepajėgusia mergina. Ją (Lietuvą) ne tik Rusijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo sustabdymu (tai yra grasinančiu šantažu) išprievartavo pasirašyti kažkokių absurdiškų pažadų prifarširuotą Rusijos TFSR kariuomenės išvedimo iš Lietuvos sutartį (=susitarimą); bet dar išsireikalavo, kad visą tą išprievartavimą ta mergina (tai yra Lietuva) laikytų paslaptyje (tai yra, kad ta sutartis, būtų užslaptinta). Ir po to dar iš baimės, kad šis nusikaltimas nebūtų atskleistas žudė tos merginos (tai yra Lietuvos) patriotiškai nusiteikusius vaikus: penkis ar šešis vyrus iš LR VSD ir du iš LR KAM AOTD. Tad kiekvienam net ir bemoksliui žmogui be jokių teisinių konsultacijų, tikriausia aišku – ko verti tokie išprievartauti pažadai ir ko verta ta mergina flirtuojanti dabar su ją išprievartavusiu vyru. Nekalbant jau apie tai, ko verti politikieriai dar sugebėję iš tos merginos (tai yra Lietuvos) nelaimės užsidirbt pinigų milžiniškų žemės sklypų ir kitokių gėrybių įsigijimui.

Kiekviena išprievartauta mergina turi tris galimybes: arba palūžti ir tapti paleistuvinga; arba virst visiems vyrams žiauriai keršijančia pantera; arba per susimąstymą ir atsivėrimą Dievo malonei atgauti dvasinę skaistybę ir per šią traumą mobilizuotis ir taip dvasiškai dar labiau paaugti. Šiandien Lietuvos tautai siūlau būtent tą trečiąjį kelią. Užteks jau tos veidmainystės ir politinės prostitucijos. Rūpinkimės kaip vėl atgaut dorą ir skaistybę. Ir pradėkime tai nuo kad ir karčios tiesos sakymo savo tautai ir visų tų igliškų bei kitų militaristinių igruškų ir bezdeluškų išvarymo iš šventos Lietuvos žemės.

Kad ir kaip mums tai atrodytų keista, bet jei Rusijos TFSR prezidentas Borisas Jelcinas sutarties dėl Rusijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo pasirašymą traktavo, kaip savo ir Rusijos diplomatijos laimėjimą, o po dar kitų susitarimų su A.M. Brazausku, jo prezidentavimo ir premjeravimo metu, kaip slaptos karinės sutarties su Rusija sudarymą, nes 1997 m. lapkričio pradžioje po susitikimo Maskvoje su LR premjeru A.M. Brazausku spaudos konferencijoje pareiškė: „Kas grasins Lietuvai, turės reikalų su Rusija“ (laikr. Tremtinys, 1997 m. lapkričio 14d., Nr. 42), tai dabartinės Rusijos (RF) prezidentas Vladimiras Putinas, sprendžiant iš jo veiksmų Lietuvoje, visa tai traktuoja kaip tuo metu įvykusį slaptą Lietuvos prišliejimą prie Rusijos Federacijos. Tokie dalykai, kad Lietuvos Respublika yra dabar NATO ir Europos Sąjungos narė, jam nepatinka, bet jo netrikdo. Lietuvoje, nors išoriškai ir veidmainiaujama, kad yra kitaip, dažnu atveju, jis daro tai, ką tik užsigeidžia. Dalį užkonservuotų PO Lietuvoje vėl suaktyvina paversdamas juos naujomis „slaptomis“ Rusijos karinėmis bazėmis Lietuvoje; prižiūri, kontroliuoja ir reorganizuoja LR VSD ir LR AOTD; nurodo kurias iš jų žinioj esančias teritorijas su PO dar papildomai privatizuoti, kad galėtų jas perimti per RF tarnaujančias UAB ir privačius asmenis ir t.t. Rusijos GRU todėl tai vadina ne slaptu karu prieš Lietuvą, o tik „poluvnutrenij konflikt“, tai yra pusiau vidiniu konfliktu, kurį sprendžiant tenka ir kai ką specialiosiomis priemonėmis patyliukais nužudyt.

Taip specialiosiomis priemonėmis Rusijos Federacijos valstybinė žvalgybos įstaiga GRU nužudė:

  1. Sukeldama dirbtinį infarktą 1998 m. Lietuvos civilinės saugos departamento direktorių plk. Gediminą Puloką (g. 1939m.). Nužudytas po to, kai jo rūpesčiu Lietuvos civilinės saugos departamento požeminė vadavietė Tauro kalno rytinėje dalyje Vilniuje, tapo NATO civilinės saugos atsargine centrine vadaviete ir iškilus grėsmei, kad jis atskleis daugelį užslėptų RF PO Lietuvoje, prasidėjus tuo metu visuomeniam šių požemių tyrimui;
  2. Dirbtinai sukeliant onkologinę ligą, - kraujo vėžį 2013 m. nužudytas LR KAM AOTD analitiku daug metų dirbęs artimas Algirdo Patacko draugas, kultūrininkas ir disidentas Juozas Prapiestis (g.1949 m.) (kurio gyvenimo aprašymą buvo man įteikęs Algirdas Patackas, kokie metai prieš savo mirtį) už tai, kad priešinosi šios žvalgybinės ir kontržvalgybinės įstaigos „neutralizavimui“;
  3. Dirbtinai sukeliant onkologinę ligą 2015 m. nužudytas LR KAM AOTD analitiku dirbęs LR signataras ir daugiametis LR Seimo narys, buvęs atkakliai narsus disidentas Algirdas Patackas (g. 1943 m.), - už tai, kad labai ryžtingai priešinosi LR KAM AOTD „neutralizavimui“ paskyrus jam vadovauti Gintarą Bagdoną ir aktyviai palaikė laisvės karius Čečėnijoje;
  4. 2006 m. dėl Lietuvos visuomenei jau plačiai žinomų priežasčių, išmetant pro langą iš viešbučio Gardine nužudytas patriotiškai principingas LR VSD karininkas ir diplomatas Vytautas Pociūnas (g. 1957 m.). (Vienas iš LR KAM AOTD dirbusių karininkų teigia, kad viso Rusijos GRU specialiosiomis priemonėnis nužudė net šešis LR VSD dirbusius vyrus. Kiti pamini po kelis, būtent jiems žinomus, tokius nužudymus. Tad jų skaičių, pavardes ir vardus bei žuvimo aplinkybes dar tiksliname);
  5. Keršijant už žudynių per suplanuotą LR Seimo rūmų užėmimą – 1991 m. gegužę sutrukdymą (žr. knygą „Šimtmečio akibrokštas“) ir už daugelio RF požeminių objektų atskleidimą, - 2015 m. dirbtinai sukeliant onkologinę ligą nužudyta aiškiaregystės dovaną turėjusioji narsioji Lietuvos Žana D’Ark – Aldona Vaišvilaitė (g. 1944 m.).

Paminėjau tik keletą, neatlikus jokio specialaus tyrimo, man žinomų nužudymų. Kviečiu atsišaukti žinančius apie tai daugiau, parašant man S. Moniuškos g. 45-1, Vilnius arba elektroniniu paštu: aringas.gorodeckis@gmail.com. Tikiuosi, kad kai LR VSD imsis pagaliau pilnutinai tarnauti Lietuvos tautai, ji pati atliks nuodugnų šio nepaskelbto karo prieš Lietuvą tyrimą.

Na jau ne, taip baisiai Lietuvoje dar nėra, tu sutirštini spalvas, - sakysit man kai kurie iš jūsų: didžiai gerbiami, gerbiami ir nelabai gerbtini, o kiti ir smerktini - valstybę už didesnius ar mažesnius pinigus parduodantys ar kitaip išduodantys esami ir buvę Seimo nariai bei jų bendrapartiniai kolegos. O aš atsakysiu jums, - aš ne sutirštinu, o sušvelninu spalvas. Švelninu savo retoriką ir trumpinu, nes žinau, jog dar koks neatsargus mano žodis ir jūs apkaltinsit mane antidemokratinio perversmo rengimu ar kurstymu, o aš to nedarau ir kitus kviečiu nuo to susilaikyti. Tačiau visi mes puikiai žinome, kad daugumą diktatūrų išprovokavo anarchija, o lytinė paleistuvystė neišvengiamai gimdo politinę, nes kaip liaudis teisingai pastebėjo, kas žmogaus uodegoj, tas ir jo galvoj bei atvirkščiai, kas jo galvoj, tas ir uodegoj.

Tai ką aš jau čia viešai parašiau ir pasakiau yra tik Lietuvos valstybės išdavystės povandeninio ledkalnio viršūnė. Lietuvos patriotai buvo nuosekliai išstumiami ne tik iš LR VSD, LR KAM AOTD, bet ir LR vadovybės apsaugos departamento, inkasatorių ir kitų institucijų, kuriose pastoviai žmogus gali su savimi nešioti kokį nors šaunamąjį ginklą. Ir taip toliau. Pradedant prichvatizacija, kai didžioji dalis valstybės turto buvo tiesiai perduota į kompartijos statytinių rankas (konkrečiau tai aprašiau knygoje „Šimtmečio akibrokštas“) ir baigiant tautos tvirkinimo ir degradavimo ugdymo veiksmais…

Jungtinės Lietuvos - Lenkijos valstybės palaipsnio žlugimo metu carai irgi, kaip kad dabar Vladimiras Putinas dosniais kapšais papirkinėjo valdininkus ir seimūnus, kad naudodamiesi liberum veto ir kitais nevaržomas asmens laisvės deklaratyvais žlugdytų ir skandintų savo valstybę. Tuo metu, kaip ir dabar, nuo savo tautos per nudorėjimą ir nutautėjimą tolstanti bajorija paleistuvingai linksminosi vietoje ir užsieniuose, ir tai buvo laikoma pažanga ir girtina bei siektina prabanga. Tai, kad dabar vietoj suslavėjimo vyksta Lietuvos elito, ir jau ne tik jo, suanglosaksiškėjimas dar blogiau, nes visgi etnokultūriškai slavai yra daug artimesni baltams negu anglosaksams, todėl sugrįžti suslavėjusiems atgal į lietuviškumą yra daug lengviau negu suanglėjusiems.

Keistas garsinis sąskambis tarp žodžių demonas ir demokratija turi ir savo lingvistines bei istorines šaknis, nes dorą praradęs demosas, tai yra liaudis, neišvengiamai sudemonėja ir to pasėkoje pražudo taip sunkiai išsikovotą demokratiją.

Pasipriešinkime mūsų valstybės ir tautos erozijai dabar, kol dar turime tam dvasinių ir fizinių jėgų. Tie kas nenorit ar negalit elgtis dorai ir narsiai būkite bent kiek sąžiningi, kiek buvo sąžiningas prieš save ir visą tautą savo atsistatydinimu iš Seimo Ramūnas Karbauskis. Jei ir nesate pardavę Lietuvos, tai suvokite tai, kad savo Dangiškąjį Kūrėją ir Lietuvą galima išduoti ir tiesiog savo širdies drungnumu. Neatsitiktinai Šventajame Rašte yra pasakyta: „kadangi esi drungnas, ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos“ (Apr 3, 16). Originale parašyta, - aš išvemsiu tave, bet pas mus išvertė kiek švelniau.

Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, manau, kad jei jūs neatsistatydinsit pats, - tai atsistatydinti jus privers arba atstatydins Lietuvos tauta. Tačiau, ypač šiuo pandemijos įveikimo metu reiktų vengti išprovokuoti masinių visu tuo teisėtai pasipiktinsiančių žmonių susibūrimų. Todėl nuoširdžiai jums patariu, - padarykite tai, ką prieš tai minėjau, vadovaudamasis savo pragmatišku mąstymu – nedelsiant.

Štai dabar jaučiu kaip keistai suvirpėjo jūsų širdys, kai į jus tiesiai ir be užuolankų prabilo vienas meile Lietuvai degantis žmogus, bet ką gi darysite jūs, jei čia prie Lietuvos Seimo rūmų susirinks daugelis Lietuvą ugningai mylinčių žmonių ir savo širdžių ugniniu dinamitu išsprogdins čia tvyrančią drungnatį?

Negalvokite, kad aš juos į čia pašauksiu. Sužinoję, kad Lietuva yra išduota ir toliau išduodama, jie čia susirinks patys, nes tikrai atsiras Lietuvoje ir be manęs, kas juos į čia susitelkti pašauks. Tik ką gi jūs jiems tada pasakysite? Kaip pasiteisinsit, kai šie žmonės neklausys jūsų tauškalų, o žvelgs tiesiai į jūsų širdis griežtai klausdami, - ar drungna ji ar kaitri – deganti meile Lietuvai, ar atvirkščiai – ją savo pragmatiškuoju zuikiatriušiškumu, egocentriškąja seklamąsta ar kaip kitaip išduodanti?

Garbūs seimūnai, neieškokime kaltų vien svetur, - viena iš didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra Lietuvoje metai iš metų tvyranti ir vis didėjanti socialinė neteisybė ir nelygybė, kai pavyzdžiui skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio atlyginimo net valstybinėse institucijose viršija kelis ar keliolika kartų ir yra vienas iš didžiausių Europoje ir nemažėja.

 Baikit tyčiotis iš Lietuvos ir Lietuvos tautos, - tuojau pat nieko nelaukdami priimkite tą skirtumą radikaliai sumažinančių progresinių mokesčių įstatymus, nesidangstydami savo politinio neįgalumo, - laisvos rinkos ar kitais paistalais, nes tai nieko bendra su šios problemos sprendimu. Priežastys dėl ko taip nepadarote yra grynai vidinės, - tai: jūsų pačių egoizmas, širdžių kietumas, atjautos kitų vargams ir rūpesčiams trūkumas bei klaidinga mąstysena, kad skęstančiųjų ir varstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų ir vargstančiųjų reikalas. Asmeninė ir valstybinė laisvė yra per dideles mūsų tautos altruistiškųjų pasišventėlių aukas iškovota vertybė. Tad ir panaudoti ją reikia altruistiškai, o ne pavagiant ją iš mūsų tautos savo egocentriškų siekių tenkinimui. Kiekvienas kas taip elgiasi yra vagis ir laisvės bei mūsų valstybinės  nepriklausomybės griovėjas ir niekintojas. Šiandien jums tiesiai ir reikliai sakau, - pasitaisykite, nes kitaip pražudysite tiek savo asmeninę laisvę, tiek mūsų tautos bei valstybės nepriklausomybę.

Kovojome už Lietuvos laisvę ne tam, kad mums pirštumėte žvėriškąjį – laukinį kapitalizmą, kur  klesti ir išlieka tik patys įžūliausi ir grobliausi. Ne turto gausa, o vis augantis žmoniškumas padarys mūsų valstybės piliečius laimingais. Padalinkit teisingiau tai, ką jau turim ir visiems visko užteks. Ne besikeičiantys ekonominiai santykiai sukuria doresnį ir laimingesnį žmogų, o atvirkščiai dorybingesnis žmogus sukuria ir teisingesnius bei veiksmingesnius ekonominius ir socialinius santykius. Jei komunistų šūkį:  komunizmas tai - tarybų valdžia +visos šalies elektrifikacija pakeitė šūkis: laimingesnis gyvenimas tai - liberalumas + visos šalies kompiuterizacija ir skaitmenizacija, tai iš esmės niekas nepakito, liekame tame pačiame grubiojo materializmo lygmenyje. Kaip toli galima važiuoti su vežimu, kuriame arklys pakinkytas atbulai, - užpakaliu į priekį? Jūs parlamentinės Respublikos parlamentarai esate tie, kurie privalo tą arklį perkinkyti, kad jis daugiau taip nesikankintų, o Lietuvos valstybės vežimas riedėtų smagiai ir linksmai ne prarajon, o  į tikrai laimingesnį ir ne vien išoriškai, bet ir vidiniai turtingesnį gyvenimą. Imkitės šių darbų neatidėliodami. Atėjo metas, kai visų tiek geri, tiek blogi darbai labai greitai išryškėja ir tampa matomi visiems.  Todėl kito kelio tiesiog nebeliko, - arba dirbkite dorai, arba atsistatydinkite kartu su Gabrieliu Landsbergiu.  

Ačiū miela Lietuvos premjere Ingrida, 2021-02-09 gavau jūsų atsakymą į mano Kreipimąsi dėl Rusijos „slaptų“ karinių bazių Lietuvoje panaikinimo, rašte dėkojate man už pilietinę poziciją ir nurodote, kad persiuntėte mano kreipimąsi LR KAM. Vis gi, ne to dabar Lietuvai reikia. Panašiai kaip jūs tik į kitą daug trumpesnį nei šis mano Kreipimąsi man jau anksčiau yra atsakę prezidentė Dalia Grybauskaitė (2014-09-30) ir kiti Lietuvos vadovai. Ir man, ir Lietuvai gerbiamosios buvusios ir esamos Lietuvos vadovės reikia ne jūsų padėkų, o konkrečių ir ryžtingų, bet tuo pat metu ir išmintingų, jūsų veiksmų. Nei aš, nei daugelis kitų Lietuvos žmonių nesame sumuštiniai, kuriuos galima ramiai sau sudėti į mikrobangų krosnelę, kad kantriai palūkėtų, kol sparčiai besikeičiančios istorinės aplinkybės tą krosnelę įjungs ir visi mes ten hermetiškai ir labai tvarkingai uždaryti (atkertant Suvalkų koridorių) draugiškai iškepsime, tuo metu kai opių problemų sprendimus vieni kitiems stumdą vadovai tikriausiai spruks sau į užsienius ir iš tolo stebės kaip mes čia paprasta Lietuvos liaudis toje mikrobangėje smagiai spirgame.

Gerbiama ministre pirmininke Ingrida – kam gi persiuntėte mano Kreipimąsi į jus LR Krašto apsaugos ministerijai, jei šio Kreipimosi tituliniame puslapyje aiškiai nurodyta, kad jis lygiagrečiai adresuotas, tiek jums, tiek LR Krašto apsaugos ministrui. Tame Kreipimąsi siūlau dar esmiau reorganizuoti LR KAM AOTD, o jūs jam persiunčiate mano Kreipimąsi. Gal naiviai tikitės, kad jis pats save reorganizuos? Nemanau, kad esate tokia naivi. Nesuprantu šito jūsų poelgio, bet tikiuosi, kad pareikalavus to ne man vienam, o daugeliui Lietuvos žmonių, jūs visgi ryžtingai ir išmintingai imsitės spręsti Kreipimesi nurodytos Lietuvos problemos. Linkiu Jums tame visokeriopos sėkmės!

Mielosios Lietuvos vadovės – šaunu, kad ne tik vyrai, bet ir moterys jau išmoko meistriškai žaisti futbolą. Bet šiame politiniame ir valdininkiškajame futbole, kai vietoj to, kad spręst problemą, ji yra paspiriama kitiems, o tie dažniausiai ją paspiria dar kitiems, o po to vėl atgal, šį kartą yra paspirtas ne vienas konkretus asmuo – Aringas Kristoforas Gorodeckis, o visa Lietuva. Nes aš į jus kreipiausi ne asmeniniu, o visai Lietuvos tautai gyvybiškai svarbiu reikalu, - kviesdamas jus imtis iniciatyvos sprendžiant „slaptų“ Rusijos požeminių karinių bazių Lietuvoje panaikinimo problemą.

Štai praėjo jau dvi savaitės kai net tiems, kurie iš jūsų to nežinojote, savo Viešojo Kreipimosi I-oje dalyje parašiau apie „slaptas“ karines požemines RF bazes Lietuvoje ir beveik niekas iš jūsų rimtai į tai nesureagavote (nors nei viena LR valstybinė institucija ten išdėstytų faktų nepaneigė), nes esate paskendę savo pačių smulkmeniškuose egoistiniuose reikaluose. Šiandien jums tariu – nesutinku kartu su jumis veidmainiškai flirtuoti tuo pačiu metu ir su NATO, ir su Rusijos Federacija, nevelkite į šią melagystę bei paleistuvystę ir nieko apie tai nežinančios Lietuvos tautos. Jei jau taip norite būti veidmainiais ir prostitutais, darykite tai privačiai nepaversdami veidmaine ir prostitute visos Lietuvos tautos ir Lietuvos valstybės. 

Taip kaip kadaise jaunuolis Danielius vedant Zuzaną užmėtyti akmenimis, šventosios Dvasios įkvėptas, staiga sušuko: „Aš nekaltas dėl šios moters kraujo.“ Taip dabar aš, tos pačios Dvasios įkvėptas, garsiai jums šaukiu, - neveskite į pražūtį Lietuvos tautos ir valstybės, grįžkime atgal ir visą per nauja Dievo išminties šviesoje apsvarstykime! Kuo gi jums nusikalto Lietuvos tauta, kad norite ją savo abejingumu ir širdžių drungnumu pražudyti?! Atsitokėkite! Aš nesu kaltas dėl per tai paplūsiančio mūsų tautos kraujo, neprisiimkite savo neveiklumu šios kaltės ir jūs!

Visą šią problemą Lietuva turi išspręsti taikiai ir išmintingai. Bet akivaizdu, kad esant tokiai pavojingai situacijai ir „slaptų“ Rusijos karinių bazių panaikinimo būtinybei bei turint omeny numatomos dideles Rusijos karines pratybas šią vasarą Baltarusijoje, nieko nedelsiant reikia kreiptis į savo sąjungininkus NATO, prašant skubiai dislokuoti Lietuvoje laikinai papildomai ne mažiau kaip tris divizijas. Nes sprendžiant raketuškų problemą, vienos divizijos prireiks saugoti Lietuvą nuo Karaliaučiaus srities pusės bei Suvalkų koridorių, o dviejų divizijų saugant jos rytinę ir šiaurinę sienas.

Būtina tuojau pat sušaukti Valstybės Gynimo Tarybos posėdį, paskelbti Lietuvoje nepaprastąją padėtį. Išdalinti savanoriams ir šauliams ginklus, nes aišku, kad priešininkas, bet kurio konflikto atveju tuos centralizuotus sandėlius tuojau pat sunaikins ir mūsų valstybės savanoriškieji gynėjai dar kartą būtų taip savo valstybės vadovų išduoti. Visa tai neatidėliotinai būtina padaryti būtent tam, kad ši problema būtų išspręsta taikiai. Nes Rusijos Federacijos deržaviškoji vadovybė niekada nesės prie taikių derybų stalo jei tik pamatys mūsų silpnumą ir neryžtingumą.

„Belskite ir jums bus atidaryta“, tai yra prašykite Dievo ir jums bus padėta, spręskite problemas ir jos bus išspręstos.

Tikiu, kad visa pilietiškoji Lietuva vėl susitelks ir sėkmingai išspręs ne tik šią, bet ir kitas valstybingumo ir dorumo problemas. Te padeda mums Visagalis, visų mūsų ir šios visatos rūpestingas ir gailestingas Kūrėjas! Dėkoju jam už nuolatinę Lietuvos globą!

A.K. Gorodeckis

Raštas dėl Rusijos objektų 2

 

LR premjerei

Ingridai Šimonytei

Geografas Aringas Kristoforas Gorodeckis

S. Moniuškos g. 45-1, Vilnius

tel. 868247724

LR Seimo pirmininkei

Viktorijai Čmilytei – Nielsen

LR Prezidentui

Gitanui Nausėdai

LR Seimo Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkui

Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto apsaugos ministrui

Arvydui Anušauskui

Kopijos

LR Seimo nariams

2021-02-03

Viešas kreipimasis dėl „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo

Visuomeninio tyrimo metu išaiškėjo:

1. Lietuvos valstybės teritorijoje „slaptuose“, dabar įvairių UAB ir privačių savininkų priedanga Rusijos (RF) kariškių tebevaldomuose požeminiuose objektuose (PO) yra paliktos kelios priešlėktuvinių raketų „Igla“ baterijos bei grupės jas aptarnaujančių kariškių. Jų buvimą Lietuvoje oficialiai pripažino ir Rusijos Užsienio reikalų ministerija (RURM) savo notoje NATO vadovybei prieš pat Lietuvos priėmimą į šią organizaciją, motyvuodama tuo savo prieštaravimą.

2. Be raketų „Igla“ visoje eilėje iš tokių PO yra palikta ir kitokios rūšies (viename netgi cheminių) ginklų.

3. Šios keblios situacijos ištakos glūdi tuometinio, ką tik išrinkto LR prezidento A.M. Brazausko ir jo perorganizuotos (pašalinant iš jos Rusijos deržavininkams nenuolaidų pirmąjį vadovą Česlovą Stankevičių ir kt.) LR derybinės delegacijos žodiniuose ir raštiškuose pažaduose palikti Rusijos žinioje, ir po oficialaus jos kariuomenės išvedimo, kai kuriuos jos PO Lietuvoje. Taip Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos tvarkaraščio (grafiko) sutartis buvo dar galiausiai papildyta ir anksčiau užstrigusia Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos sutartimi bei vėliau ją konkretizuojančiais dokumentais. Ko pasekoje, Rusijos deržavininkai, kalbant A.M. Brazausko žargonu, išdūrė Lietuvą – slapta, dalyje jų, palikdama igliškas ir kitą ginkluotę bei Lietuvoje įsipilietinusius kariškius.

4. Kruopščiai vykdant minėtus pažadus (daugiausia A.M. Brazausko prezidentavimo ir premjeravimo metu), buvo pabaigti, dar prieš išvedant iš Lietuvos Rusijos kariuomenę, pradėti vykdyti jai tebeaktualių PO konservavimo ir užmaskavimo darbai, leista šias teritorijas privatizuoti, perduodant jas įvairiems su Rusija susijusiems UAB bei privatiems asmenims. Dalį jų net atimant iš LR KAM. Be to buvęs „istribitelius“ Vytautas Petkevičius tapo Lietuvos Seimo NSG komiteto pirmininko pavaduotoju, o minėtų PO neliečiamybę užtikrinantys asmenys buvo įdarbinti Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD), Lietuvos Krašto Apsaugos ministerijos (LRKAM) Antrojo skyriaus ir keliose kitose valstybinių institucijų vadovybėse. Vienas iš tokių asmenų į aukštas pareigas VSD biuvo perkeltas tiesiai iš Rusijos Šiaurinio karinio miestelio štabo.

5. Rusijos valdžioje įsitvirtinus revanšistiniams deržavininkams, pastebėtas jos aktyvumas ir keliuose iki tol pilnai užkonservuotuose PO. Į kai kuriuos PO slapta atgabenta papildoma ginkluotė. (Vienas iš „Avia Baltica“ lakūnų buvo išmestas iš darbo vien už tai, kad atsisakė pasirašinėti važtaraščius, kuriuose buvo nurodomos civilinės prekės, kai iš tikrųjų sraigtasparniu į Lietuvą buvo gabenami ginklai.). Valdant V. Putinui dalis PO virto naujomis Rusijos „slaptomis“ karinėmis bazėmis Lietuvoje, papildžiusiomis buvusias prieš tai.

6. Gintarą Bagdoną paskyrus vadovauti už žvalgybą ir kontržvalgybą atsakingų Operatyvinių Tarnybų departamentui (AOTD), jis buvo neutralizuotas, iš jo išstumiant tokius tam besipriešinusius patriotus kaip Kęstutį Kaminską, o dalį jų nužudant specialiomis priemonėmis. Apie panašius įvykius VSD, visuomenė plačiau sužinojo tik po Vytauto Pociūno nužudymo, jo drąsios žmonos dėka.

7. Po to, kai 2018 metais išleidau knygą „Šimtmečio akibrokštas“, kurioje atskleidžiau dalį faktų apie šią problemą, - toliau tęsiasi bent jau oficialus jos ignoravimas.

Nors šioje knygoje paviešinti faktai ne tik pasitvirtino, bet ir toliau vykstant visuomeniniam tyrimui pasipildė naujais. (Prof. Vytautas Landsbergis, įtraukdamas šią knygą į savo vardo bibliotekėlę, tuo lyg ir pripažino, kad joje parašyta tiesa...) Tą paliudijo ir vienas iš Lietuvai stojant į NATO buvusių LR Seimo NSG komiteto narių. Pasak jo, nors tai esanti karinė paslaptis, Lietuvai stojant į NATO už Lietuvos saugumą atsakingos tarnybos žinojo apie tris Rusijos aktyviai tebenaudojamus PO Lietuvoje. Du iš jų sutapo su mano nurodytais minėtoje knygoje. Tai – raketinė bazė po Siesarčio ežeru netoli Molėtų ir dalis užslėptų PO buvusioje sovietinėje karinėje bazėje šifru B-2 miškuose prie Šventosios upės tarp Veprių ir Ukmergės. O apie trečią – iš vokiečių sovietinės kariuomenės perimtą požeminę povandeninių laivų remonto ir poilsio bazę Juodkrantėje jau buvo papasakoję spaudoje patys juodkrantiškiai, o ir nelabai man pasirodė jis aktualiu, nes ten lyg ir nėra priešlėktuvinių raketų. (O visgi Rusijos kariškiams ir šis PO yra aktualiu!). Raketų „Igla“ yra palikta ir kitur, pavyzdžiui viename iš užslėptų PO Šiaurės Rytų Lietuvoje.

Viena iš knygos „Šimtmečio akibrokštas“ oficialaus ignoravimo (Rusijos GRU to neignoravo ir bandė įvairiais būdais su manimi susidoroti), priežasčių yra susijusi su tuometinės valdančios daugumos lyderio Ramūno Karbauskio įsipainiojimu į šią problemą, matyt dėl priverstinio atkato, nusiperkant sklypą prie Kauno marių, po kuriomis yra svarbus Lietuvai neperduotas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos metu jos priedangoje nuo Pilionių pusės, pastatytas sovietinis karinis objektas su atsarginiu išėjimu į minėtąjį sklypą. Išmontavus prie Amalių buvusią radiolokacinę stotį Rusijos kariškiams tapo aktualus radarų iškėlimas kitoje vietoje. Tad jie, matyt panorėjo, kad būtų aptvertas tam didelis sklypas: tai elnių auginimo, tai žvaigždžių stebėjimo per Palemono ir Petrašiūnų gamyklų dūmų užtemdytą dangų, pretekstu, įrengiant čia tam radarais apkarstytą observatoriją; tai galiausiai, kai tai jau tapo nauju politiniu anekdotu, - bibliotekėlės vaikams įrengimu šioje atkampioje vietovėje. Visgi šlagbaumais ir video kameromis ir šią vietą pavyko jiems atsikąsti.

8. Mūsų žiniomis už Lietuvos saugumą atsakingos tarnybos, kaip ir visuomeniniai tyrėjai, jau žino daugumą pačių svarbiausių Rusijos (RF) „slaptų“ karinių PO Lietuvoje ir, vieno narsiai rūpestingo inžinieriaus dėka, turi kai kurių iš jų, statybinius planus. Bet dalis šių tarnybų pareigūnų virto prie esamos situacijos prisitaikiusiais chameleonais, o kiti kaip ir mes (visuomeniniai tyrėjai) laukia nuoseklaus šios problemos politinio sprendimo.

9. Vykstant visuomeniniam PO tyrimui išaiškėjo, kad Rusijos deržavininkai įsigydami kontrolinius akcijų paketus ir kitais būdais jau yra užvaldę daugelį svarbių žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, tad joms dabar neleidžiama imtis tokių kaip ši problema tyrimo.

10. Nežiūrint atkaklių mūsų pastangų, iki šiol nepavyko net sustabdyti tolesnio „slapto“ Rusijos karinio tvirtinimosi Lietuvoje. Pavyzdžiui: Prezidentei Daliai Grybauskaitei sukliudžius Šiaulių savivaldybės sutarčiai dėl sklypo šalia Zoknių karinio aerodromo nuomos su Rusija susijusiai UAB, po to šis sklypas, su užkonservuotu ir užslėptu jame septynių aukštų kariniu PO, vis tiek buvo išnuomotas kitai UAB; 2019 m. LR VSD perdavė Turto bankui, o šis pardavė 30 ha dydžio sklypą (buvusį Pietinį karinį miestelį Vilniuje) su itin svarbiais PO, nors prieš tai LR KAM perdavė šį sklypą VSD kaip ypatingai slaptą teritoriją.

11. Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia PO esantis šiauriniame Santariškių mikrorajono Vilniuje paribyje. Paaiškėjo, jog tai ir yra 1994 -ais metais tarptautinės žaliųjų organizacijos „Green peace“, remiantis informacijos šaltiniu Rusijoje, ieškota požeminė cheminio ginklo gamykla pastatyta sovietinės okupacijos metu. Ši požeminė gamykla kartu su požeminiais cheminio ginklo ir kitokios amunicijos požeminiais sandėliais Visoriuose gali virst Lietuvai ne ką menkesne ekologine katastrofa nei galimas atominės elektrinės Astrave sprogimas.

12. Didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ne tik atskiri PO ir juose esanti ginkluotė bei Lietuvos valstybės kaip patikimos NATO narės kompromitacija, bet ir tai, kad Vilniuje didelė dalis šių PO per kelis tunelių statybos etapus yra sujungti į vieną sistemą. Tuoj po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos požeminėmis perėjomis buvo sujungta dalis PO ir antžeminių pastatų Vilniaus miesto centrinėje dalyje. 1983 metais nuo Šiaurinio Vilniaus miesto pakraščio buvo iškastas 3 m. pločio tunelis su visa eile 2 m. pločio atšakų iki KGB PO sistemos Tauro (Pamėnkalnio) kalne. Vėliau tiesiai iš Pietinio karinio miestelio Liepkalnio mikrorajono gale buvo iškastas kitas 3 m pločio su 2 m atšakomis tunelis, kurio įrengimas vyko iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo. Į Pietinį karinį miestelį, kuriame buvo įsikūręs PO projektavimo biuras ir toje srity specializavosi statybinis batalionas, buvo sugabenti įspūdingi metropolitenų statybai naudojami įrengimai. Pasak vieno iš informacijos šaltinių tunelių sistemą – šiaurė-centras-pietūs Vilniaus mieste per Tauro kalną kerta dar kitas tunelis, kurio viena iš atšakų, siekianti net Lentvario priešlėktuvinių raketų bazę. Ši sudėtinga požeminė sistema grėsminga ypač tuo, kad bet kada iki jos dar galima iškasti tunelį iš Baltarusijos pusės ir karinio konflikto atveju į sostinės gynėjus būtų pliekiama iš priekio ir iš užnugario. Nes 1993-1994 m. tarptautinis su Rusija susijęs SAF statybos koncernas užbetonavo ir užmaskavo tik dalį išėjimų iš šių tunelių Vilniaus centrinėje dalyje.

13. Be tokių įdomių PO, kurie tiesiai bei jų atšakomis yra prijungti prie šios požeminės sistemos šiaurės kryptimi kaip: KGB PO Tauro kalne, KGB sandėlių PO Linkmenų g., atsarginė požeminė KGB vadavietė po vienu iš pastatų buvusiame Šiauriniame kariniame miestelyje, karinių sandėlių PO prie buvusio Visorių karinio miestelio, cheminio ginklo gamyklos PO Santariškių šiauriniame paribyje, karinio objekto PO prie Molėtų plento, yra dar vienas itin egzotiškas ir itin įžūliai naudojamas PO po Šiaurine Gulbinų ežero dalimi. Tai mūsų žiniomis buvusi ir esama pagrindinė Rusijos kariškių Lietuvoje vadavietė, požemine atšaka sujungta su šiauriniu tuneliu. Šiaurės vakariniame Gulbinų ežero šlaite, akį maloniai patraukia gelžbetoninė siena su horizontalia plokštuma – tai nuo ežero pusės atskrendančių sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Bet egzotiškiausia tai, kad sovietmetis sugrįžo, o gal ir nebuvo niekada išėjęs ir iš Gulbinų pionierių stovyklos (kuri tarnavo priedanga šiam kariniam objektui) antžeminės dalies, sumodernėjo tik jos butaforinis apipavidalinimas. Ši ne tik tvorų ir šlagbaumų, bet ir apsauginių saugoma teritorija taip ir nebuvo perduota nei LR KAM, nei LR VSD. Dabar ją po privatizacijos nusipirkus Hermio bankui čia kartu su savo šeimomis įsikūrė daugumoje su minėtu PO susiję Rusijos (RF) tarnaujantys kariškiai.

Daug menkesnės svarbos karinė vadavietė yra PO po naujokų šaukimo punkto (karinio komisariato) pastatu Naujininkuose. Ji irgi turi antžeminę sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. Šis PO yra prijungtas prie Pietinio tunelio. Panašių užslėptų PO – buvusių karinių vadaviečių yra ir kituose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Panevėžyje, Kaune, Klaipėdoje.

Gerbiama Lietuvos valstybės Premjere, kiti Lietuvos vadovai ir Seimo nariai, nežiūrint kai kurių aukštas pareigas Lietuvoje turinčių valdininkų pragmatiškojo zukiatriušiškumo, atėjo metas baigti Lietuvoje dviveidiškai melagingą politikavimą. Pradėti tai kviečiu nuo šios problemos paviešinimo, sutelkiant jos sprendimui Lietuvos tautą ir jos sąjungininkus NATO. Kviečiu tuoj pat atskleisti visus susitarimus su Rusija dėl PO ir juos teisiškai ištirti, palyginant su panašiais dokumentais Latvijoje ir Estijoje.

Kadangi ši problema jau įgavo gangrenišką pobūdį, siūlau ją spręsti etapiškai:

1. Problemos ir su ja susijusių dokumentų paviešinimas ir valstybinių institucijų bei visuomenės sutelkimas šios problemos sprendimui.

2. Organizacinis pasirengimas, lygiagrečiai parengiant integracijos į Lietuvos civilinį gyvenimą socialinę programą Rusijos (RF) dabar slapta tarnaujantiems kariškiams.

2.1 LR AOTD ir LR VSD dar esminis nei lig šiol reorganizavimas.

2.2 Tuo pat metu būtina parengti ir priimti bei paviešinti taikaus socialinio integravimosi, su atitinkamom socialinėm garantijoms, programą tiems kariškiams, kurie dabar gyvena Lietuvoje, bet dažniausiai grynai iš materialinių paskatų tebetarnauja Rusijos Federacijai. Šį veiksmą būtina atlikti labai kruopščiai, rūpestingai ir geranoriškai, taip toliau tęsiant Lietuvos kaip tolerantiškai ir išmintingai visas problemas sprendžiančios valstybės istorinę misiją ir tradiciją. Tarnyba prižiūrint PO jiems šiuo metu yra virtęs vieninteliu jų dabartinius socialinius įgūdžius atitinkančiu verslu. Dalis iš jų galėtų tapti puikiais gidais po šį daug turistų pritrauksiantį militaristinį egzodą.

3. Trimis bangomis perimti visus užslėptus PO arba bent jau jų kontrolę.

3.1 Kadangi tie PO negali ilgą laiką gyvuoti karinėje parengtyje be jų antžeminės dalies, būtina su jais susijusias teritorijas ryžtingai nacionalizuoti ir perduoti (dažnu atveju sugrąžinti) LR KAM žinion.

3.2 Pradėti derybas su Rusijos Federacijos vadovybe dėl ginkluotės iš tų PO Lietuvoje išgabenimo. Manau, kad jei Rusijos (RF) vadovybė sutiktų geranoriškai tai padaryti bei perduotų Lietuvai visų šių PO techninę dokumentaciją ir leistų atlikti jų ištyrimą bei nuolatinį jų inspektavimą, - galima būtų dalį jų vėl užkonservuoti, dalį panaudoti civilinėms reikmėms (pavyzdžiui tunelius požeminiam transportui), taip ištęsint, kad ir išprievartautą, todėl neteisėtą nuo pat jo davimo pradžios, pažadą, jog: „laisva valia Rusijos palikta infrastruktūra nepasinaudotų NATO“.

Tai yra, antrąja PO neutralizavimo banga siūlau perimti svarbiausius iš jų fiziškai arba bent jau pasiekti jų kontrolės.

3.3 Trečiąja banga, Rusijos vadovybei bendradarbiaujant ar ne šios problemos sprendime, galiausiai teks perimti ir visų Lietuvoje užslėptų, tiek aktyvuotų, tiek ir užkonservuotų PO kontrolę.

Prieš kreipdamasis dėl šios problemos sprendimo, kiek tik sugebu, kuo viešiau per keletą pastarųjų metų bandžiau pradžioje tai padaryti kreipdamasis į atskirus Lietuvos vadovus ir atitinkamas institucijas. Bet niekas neišdrįso nei inicijuoti, nei imtis šios problemos sprendimo. Tad, dabar nematau kitos išeities, kaip kreiptis į jus ir tiesiai į Lietuvos tautą dar viešiau.

Esu pasirengęs, jei tik išliksiu iki to momento gyvas šiame biologiniame kūne, viešai atsakyti LR Seimui į galimai dėl šio kreipimosi iškilsiančius klausimus. Jei pagaliau bus imtasi labai rimtai spręsti šią problemą, pagal savo galimybes sutinku padėti ir gerb. Krašto apsaugos ministrui tam, kad tai vyktų kuo sparčiau ir kuo racionaliau.

Papildoma informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt, knyga Šimtmečio akibrokštas ir jos papildymai; straipsniai: A.K. G „Lietuvos išdavystės akivaizdoje“ + papildymas; Vytautas Sinkevičius, „Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos: To laikotarpio užrašų fragmentai“ žurn. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 3(5) 2013m.

Su nuoširdžia jums pagarba Aringas Kristoforas Gorodeckis

Raštas LR Seimui dėl Rusijos karinių objektų