Pereiti prie turinio

Reikalavimas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių panaikinimo (rašto Ministrei Pirmininkei tekstas)

LR Ministrei Pirmininkei

Ingridai Šimonytei

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Gitanui Nausėdai

LR Seimo Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkui

Laurynui Kasčiūnui

LR Krašto Apsaugos ministrui

Arvydui Anušauskui

LR Seimo nariams,

LR žiniasklaidos atstovams,

LR pilietiškiausioms NVO,

LR šauliams ir savanoriams

Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte,

savo trijų dalių (2021-01-28; 02-17; 03-01) Viešame kreipimesi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos (RF) karinių bazių panaikinimo gana išsamiai išdėsčiau šios problemos esmę, jos atsiradimo ir nesprendimo priežastis bei daugelį jos realų egzistavimą įrodančių faktų. Nei viena Lietuvos valstybinė institucija nepaneigė šiame Kreipimesi išdėstytų faktų, o per šį mėnesį toliau tęsiantis visuomeniniam tyrimui, jie pasipildė naujais faktais patvirtinančiais ir papildančiais jau anksčiau Jums nurodytus.

Gerbiama Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, esu Lietuvos demokratinės respublikos pilietis, nesulaukęs veiksmingo, o ne pagiriamojo už pilietiškumą Jūsų atsako į savo Viešą kreipimąsi dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo, kurių buvimas čia prieštarauja LR Konstitucijos 137-am straipsniui ir jos Konstituciniam Aktui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO Į POSSOVIETINES RYTŲ SĄJUNGAS, ypač  jo trečiajam straipsniui: „3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių bazių ir kariuomenės dalinių“, vadovaudamasis LR Konstitucijos 3-ju straipsniu: „<...> Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką.“ bei LR Konstitucijos 94 straipsnio pirmuoju punktu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė: 1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;“, šiuo savo pareiškimu reikalauju, o ne kaip anksčiau savo Kreipimesi siūliau ir prašiau, Jūsų kaip realios Lietuvos valstybės vadovės imtis neatidėliotinų veiksmų dėl „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo ir RF priklausančių priešlėktuvinių raketų „Igla“ bei kitų ginklų išsigabenimo bei RF karinio kontingento Lietuvoje išformavimo.

Taip pat vadovaudamasis LR Konstitucijos antruoju straipsniu: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ bei 138-tu straipsnio 2-uoju punktu: „Seimas ratifikuoja ir denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: <...> 2) dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;“ reikalauju paviešinti LR Seimo neratifikuotą ir nuo jo bei Lietuvos Tautos nuslėptą bei užslaptintą 1993 metų sutartį (-is?) (=susitarimą -us?) Dėl Rusijos Federacijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo, kurios realų buvimą įrodo nuoroda Česlovo Vytauto Stankevičiaus archyvo bylų apraše Nr. 51(keliomis 1993 m. datomis) ir nuorodos derybininko Vytauto Sinkevičiaus atspausdintame Lietuvos derybų su RF dienoraštyje (žurn. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2013, Nr. 3(5), psl. 54) bei kitus su šiuo reikalu susijusius Naujųjų laikų slaptuosius protokolus, kurių pasekmėje ir atsirado pradžioje „slapti“ RF požeminiai objektai, o po to ir „slaptos“ RF karinės bazės Lietuvoje.

Taip pat prašau Jus kreiptis į LR Seimą su siūlymu pripažinti užslaptintos (-tų?) 1993 m. sutarties (-ių?) (=susitarimo -ų?) Dėl RF kariuomenės iš Lietuvos išvedimo straipsnius ir punktus prieštaraujančius LR Konstitucijai niekiniais, neteisingais, neteisėtais ir negaliojančiais nuo pat jų pasirašymo momento.

Savo Kreipimosi antroje dalyje buvau parašęs sakinį: „Netinka jokio, kad ir diktatoriško, nei savo, nei kitos šalies vadovo vadinti mėšlo krūva, bet jeigu jau taip jums išsprūdo, tai pradėkime Lietuvos reikalų sprendimą ne nuo kitų kritikos, o nuo savo asmeninio pavyzdžio, – elkimės taip, kad mūsų pačių ateities kartos neįvardintų patižusio mėšlo krūvomis“. Vėliau šį sakinį kaip per daug grubų išbraukiau, bet dabar jį sugrąžinu. Ir tiesiai jūsų klausiu, – ko gi mes bijome, – ar to dabartinės valdančiosios daugumos lyderio nesiryžusio imtis „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo reikalo sprendimo – Gabrieliaus Landsbergio? Ar dar kokio kito policininko vaidmenį jūsų atžvilgiu prisiėmusio zuikiatriušos?

Jūs esate Lietuvos valstybės Premjerė, nepriklausote jokiai politinei partijai, esate pakankamai ryžtinga ir sumani, tad kreipkitės tiesiai į Lietuvos tautą. Patikėkite, didžioji jos dalis dar nėra dvasiškai supuvusi ir Jūs ne tik galit, bet ir turit akivaizdžios grėsmės akivaizdoje mobilizuoti minėtos problemos sprendimui ne tik atitinkamas valstybines institucijas, bet ir visą pilietiškąjį mūsų tautos branduolį bei paprašyti Visagalio Dievo ir mūsų sąjungininkų iš NATO pagalbos.

Nors žiniasklaidos kontrolei Lietuvoje, kaip kad konstatavo savo metinėje ataskaitoje net ir buvęs KGB rezervistas, o tuo metu LR VSD vadovas Arvydas Pocius, Rusijos Federacija skyrė itin didelius pinigus, bet mano Viešo kreipimosi ir žinios apie ten išdėstytus faktus jau neįmanoma nuslėpti nuo Lietuvos tautos. Kai kas jį jau vis dėlto paskelbė. Taip pat tiek popieriniu, tiek elektroniniu paštu, po to kai baigiau jį siųsti LR vadovams, žiniasklaidai ir pilietiškiausioms nevyriausybinėms organizacijoms, jį jau išsiunčiau ir visais adresais, kokius tik pavyko internete surasti Lietuvos šauliams bei savanoriams.

Lietuvoje dėl jos valstybinių vadovų neryžtingumo (ar kai kurių iš jų parsidavėliškumo?) klostosi labai pavojinga padėtis. Visą šią užgangrenavusią Rusijos „slaptų“ karinių bazių problemą reikia išspręsti ryžtingai, bei taikiai ir išmintingai. Jūs savo vangumu, o Gabrielius Landsbergis savo puikybišku užsispyrimu neatsistatydinti tuojau pat iš Užsienio reikalų ministro pareigų, – provokuojate ne drungnai, o ryžtingai Lietuvą mylinčius žmones sunkiai prognozuojamiems desperatiškiems, bet teisėtu jų pasipiktinimu dėl eilinio Lietuvos išniekinimo pagrįstiems veiksmams.

Dar prieš kelis metus išaiškėjus Ramūno Karbauskio atkatiniams reikalams, nusiperkant sklypą prie Kauno marių, kuris yra susijęs su Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai neperduoto sovietinio karinio objekto po šiuo vandens telkiniu infrastruktūra, – kilo Lietuvos patriotų pasipiktinimas. Vieni pasiūlė, jei jau tiems korespondentams reikia daiktinių įrodymų apie Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos notoje NATO vadovybei minimas iš Lietuvos neišgabentas priešlėktuvines raketas, tai mes atvarysim benzovežį į prie Siesarčio ežero netoli Kirneilos esančią UAB–o priedanga Rusijos tebevaldomą karinę bazę ir ji pavirs liepsnojančiu fakelu, o Molėtus pažadins sproginėjančių  raketų „Igla“ fejerverkas. Turėkit vyrai kantrybės, viskas išsispręs taikiai, per kitus rinkimus į valdžią Lietuvoje vėl sugrįš Tėvynės sąjunga ir liberalai, – tuomet šiaip tai nuraminau šiuos vyrus.

Dar kiti, daug įtakingesni, paprašė manęs parengti nuodugnų pranešimą apie visus čia slepiamus Rusijos Federacijos tebevaldomus karinius objektus Lietuvoje ir jų politinius dangstytojus bei viso šio jovalo istoriją. Atsakiau jiems, kad visa tai skelbiu ir skelbsiu viešai internetinėje svetainėje www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt, o atskirai išskirtinai bei neoficialiai tik kariškiams tokių žinių neteiksiu, nes dabar ne 1926–ti metai ir visą šią problemą būtina išspręsti tik demokratiniu ir taikiu būdu. Tačiau kiekvienam net ir ne medikui aišku, – jei didėjančio pūlinio nepavyksta išsiurbti alijošiumi, Vyšnevskio tepalu, Ichtiolu ar dar kitu būdu, – būtina jį atverti praduriant įkaitinta adata arba prapjaunant chirurginiu peiliu, nes kitaip apsinuodys ir gali žūti visas biologinis žmogaus kūnas.

Įtampa tarp įžvalgesnių kariškių, žinančių šį milžinišką skirtumą tarp realios padėties Lietuvoje ir to kas veidmainiškai pateikiama mūsų visuomenei ir užsieniui, tokia didelė, kad ankstesnio Premjero S. Skvernelio lankymosi LR Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrajame Operatyvinių Tarnybų Departamente (AOTD) metu ten nusišovė vienas iš šio žvalgybos ir kontržvalgybos departamento karininkų. Tai kraštutinės depresijos išraiška, tačiau šią įtampą kiti kariškiai, jeigu ji skubiai nebus nukreipta pozityvia kryptimi, gali išreikšti jau ne nukreipimu į save, tai yra depresija, bet į išorę, tai yra desperatyvia agresija.

Ne man nurodinėti jums kokiu būdu tą Lietuvos valstybės pūlinį panaikint. Viena žinau, – jei jau nepavyko Naujų laikų slaptųjų protokolų ir jų pasekmės „slaptų“ Rusijos Federacijos karinių bazių atskleidėjo sunaikint Rusijos GRU tarnybai dar prieš šio reikalo paviešinimą, tai dabar nepavyks jau jo apšaukti nei psichu, nei provokatoriumi, nei kurstytoju, nei kaip kad Audrių Naką ir Zigmą Vaišvilą grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, o jeigu ir pavyktų, tai jau visai antraeiliai dalykai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavasariniais varpais jau spėjau paskambinti Lietuvos tautai, – Atsibusk! Atsitokėk! Apsigink! Tuo pačiu varpu skambinu ir asmeniškai Jums, – Atsibuskit! Atsitokėkit! Apsiginkit! Neužkietinkite savo širdies ir neužsikimškite, kai kurių seimūnų pavyzdžiu, savo ausų nuo nepatogių klausimų. Nes Ministrės Pirmininkės kėdė deja nėra tokia patogi apsimestiniam miegui kaip kad eilinių Seimo narių.

Būdamas Lietuvos kariuomenės vadu generolas majoras Jonas Vytautas Žukas laikraščio „Respublika“ korespondentui Ričardui Čekučiui po Rusijos Federacijos įvykdyto Krymo pusiasalio okupavimo duotame interviu paaiškino: „<...> nebuvo laiku reaguojama. Panaši situacija buvo ir Donbase, nes ir ten jėgos struktūros iš pradžių nereagavo ir situacija tapo tokia, kai turėjo ateiti kariuomenė, o tada viskas peraugo į didelį karą. Jeigu tavo teritorijoje pasirodo ginkluoti asmenys, kurie nepriklauso tavo ginkluotosioms pajėgoms ir kitoms valstybinėms struktūroms, tai tos šalies ginkluotosios pajėgos privalo reaguoti nedelsdamos“. („Respublika“, 2014 m. rugsėjo 26 – spalio 2d.).

Ginkluotos Rusijos Federacijos karių grupės, nors viešai dabar ir nevilkinčios RF kariuomenės uniformos, ne tik yra Lietuvos valstybės teritorijoje, bet ir aktyvizuoja vis naujus čia užkonservuotus požeminius karinius objektus. Ir jei kitose valstybėse esančių Rusijos Federacijos ambasadų darbuotojams atlyginimus moka Rusijos Užsienio reikalų ministerija (RURM), tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotojams atlyginimus moka ir Rusijos Gynybos ministerija. Iš jos ministro S.Ivanovo Įsakyme 14.11.2002. N 448 (Приказ Министра обороны РФ от 14.11.2002 N 448; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-14112002-n/ )  ir jį pakoreguojančiame RF Gynybos ministro A. Serdiukovo Įsakyme 12.05.2009 N 3820 (Приказ Министра обороны РФ от 12.05.2009 N 382; https://legalacts.ru/doc/prikaz-ministra-oborony-rf-ot-12052009-n/#100010) išvardintų pareigybių sąrašo aiškiai matyti, kad tai absoliučioje daugumoje kariškos, labai gerai apmokamos, pareigybės, o tokių taikių pareigybių kaip: ambasadorius, ambasadoriaus pavaduotojas, ambasadoriaus padėjėjas, referentas, sekretorius ir t.t. čia išvis nėra. Ir jei žinotume kiek konkrečiai pinigų kasmet perveda RF Gynybos ministerija šiam tikslui per Rusijos ambasadą Lietuvoje tai nesunkiai, išvedę atlyginimų vidurkį, galėtume apskaičiuoti kiek maždaug karių RF savo „slaptose“ karinėse bazėse šiuo metu pastoviai turi Lietuvoje.

Iš šiuose Įsakymuose esančių pareigybių aprašymo matyti, kad Rusijos Federacijos kariai Lietuvoje sudaro gan stambų karinį vienetą, turintį savo skyrius, kuriems vadovauja be skyriaus viršininko dar ir jo pavaduotojas bei vyresnysis skyriaus viršininko padėjėjas; skyrius sudaro gana skaitlingos karių grupes, turintys poskyriai, kuriems vadovauja poskyrių viršininkai ir poskyrių viršininkų padėjėjai; karių grupėms vadovauja net po kelis karininkus: grupės viršininkas, vyresnysis grupės viršininkas ir grupės viršininko padėjėjas. Iš visų šių faktų ir jų aplinkybių aiškiai matyti, kad žodis ambasada RF Gynybos ministro žargone reiškia konkrečioje užsienio šalyje dislokuotą Rusijos karinį kontingentą. O išvertus į tiesioginę karinę kalbą RF ministro karinius pareigybinius šifrus gautųsi tokia seka: grupės viršininko padėjėjas=seržantas, grupės viršininko vyresnysis padėjėjas=jaunesnysis leitenantas, grupės viršininkas=vyresnysis leitenantas; poskyrio viršininkas=kapitonas; skyriaus viršininko padėjėjas=papulkininkis, skyriaus viršininkas=pulkininkas.

Ačiū Dievui, kad dar nėra nurodytos generolo pareigybės, tad turime gal kol kas Lietuvoje dar „tik“ iki pulko dydžio paruoštą išplėtoti RF karinę vadovybę su maždaug kuopos ar bataliono dydžio pilno karių kontingento branduoliu ir šio neišplėtoto pulko (rusiškai nerazviornutovo polka) rezervistų grupes ir būrius, o ne neišplėtoto sąstato diviziją. Bet gali būt, kad mes ir suklydome, nes šių pareigybių dešifravimą, ko gero, reiktų pradėti ne nuo rezervistams priskirtino seržanto, o nuo etatinio jaunesniojo leitenanto laipsnio. Tada gautųsi ne neišplėtotas pulkas, o neišplėtota divizija. Tokio dešifravimo naudai bylotų tas faktas, kad OMON štabas Vilniuje turėjo neišplėtotos divizijos struktūrą, kuri tikriausiai yra perkelta į pogrindį.

Šie RF Gynybos Prikazai (t.y Įsakymai) yra dar vienas – trečias oficialus įrodymas apie „slaptas“ RF karines įgulas Lietuvoje.

Nors kam gi tie oficialūs ir neoficialūs antriniai įrodymai, kai panosėje turime „slaptas“ RF karines bazes, tik stengiamės jų patys nematyti ir dar kad ir kiti nepastebėtų virš keleto jų dar ir LR KAM bepiločių orlaivių skrydžio ribojimo virš karinių teritorijų zonas įsteigėme. Kam gi LR KAM saugoti oro erdvę virš RF karinės bazės prie Šiaurinės Gulbinų ežero dalies ir po šiuo ežeru Vilniuje; ar virš buvusio sovietinio Pietinio karinio miestelio Liepkalnio gale Vilniuje, jei LR KAM perdavė šią teritoriją LR Valstybės saugumo departamentui, o jis po to – 2019 m. Turto bankui, kad šis ją privatizuotų, ką regis tas ir padarė. Nebent yra kokia slapta sutartis pasirašyta dėl karinio bendradarbiavimo tarp LR KAM ir RF Gynybos ministerijos? Tikiuosi, kad ne. Bet visą šį kiaulišką viralą, likusį nuo ankstesnių LR KAM ministrų, reikia tuojau pat išpilt lauk, kol dar jis kaip reikiant neprisvilo ir puodo neapgadino.

Tenka paaiškinti jums ir tai, kad tas neišplėtotas RF pulkas (ar divizija) Lietuvoje bet kuriuo metu gana sparčiai gali būti išplėtoti. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastoviai vyksta penktosios kolonos Lietuvoje kariniai apmokymai. Jie ne tik apmokymai manevravimo, taktikos ir strategijos, naudotis kulkosvaidžiais ir kitais ginklais požeminėje šaudykloje RF karinėje bazėje – oficialiai Jurijui Borisovui priklausančios sodybos Trakų r. teritorijoje bei kitose vietose Lietuvoje, bet tokios rezervistų grupės pastoviai siunčiamos apmokymams į karinę bazę prie Maskvos, iš kur sugrįžę jie neištveria nepasigyrę, kad „ištaškysim tuos klumpes (suprask – lietuvius) raketomis“.

Mūsų žiniomis yra paruošti labai detalūs kariniai planai. Viename jų numatyta, kurioje konkrečioje strategiškai svarbioje aukštumoje prie kelių į Vilnių turi atsidurti konkreti rezervistų grupė, kad paralyžiuotų mūsų kariuomenę jos užnugaryje karinio konflikto atveju. Tad su šia chebra nereikia juokauti. Ją būtina nuginkluoti ir išformuoti dabar, o ne lūkuriuoti kada gi pagaliau ji bus mobilizuota. ir bus realiai įvykdytas 1993 m. parengtos RF Karinės doktrinos nuostata apie galimą naują Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei tokie pat grasinimai išsakyti kai kurių Rusijos generolų (žiūr. „Lietuvos rytas“, 2002-11-23, Nr.272, psl.2, str.: R. J. Krickus, Lietuvai ir Prahai NATO nutartis gera ir pelnyta).

Būsimą laišką (notą) RF Gynybos ministrui siūlau pradėti taip:

„Atsižvelgdami į ankstesnio RF Gynybos ministro S. Ivanovo ir RF URM susirūpinimą dėl iš Lietuvos teritorijos neišgabentų Rusijos Federacijai priklausančių raketų „Igla“, siūlome ir raginame jus kuo skubiau iki 2021- ...-...  aptarti šių ir kitų Lietuvoje likusių RF ginklų išgabenimo į RF teritoriją reikalą, tam kad šie ginklai nebūtų perimti NATO. Taip pat siūlome bendrame LR KAM ministro ir RF Gynybos ministro susitikime neatidėliotinai aptarti ir kitus konkrečius klausimus susijusius su RF karinių objektų ir juose esančių RF ginklų bei pareigūnų tolesniu likimu.“

Atsiprašau, kad ir vėl nesusilaikiau jums nepataręs, tačiau darau tai bandydamas visuomeniniu būdu nors kiek kompensuoti LR Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nusišalinimą nuo šios problemos sprendimo ir egoistinį užsispyrimą tuojau pat neužleidžiant šių pareigų kokiam kitam daug naudingiau Lietuvai šiose pareigose galinčiam patarnauti asmeniui. Deja Lietuvoje vis dar yra net ir aukštas pareigas užimančių tarnų (lotyniškai minister – tarnas), kurie nesupranta, kad tarnauti reikia ne karjerinių karjerų knisimui, o Lietuvos tautai. Ir jei Lietuvos tauta per kelis kartus pagrįstai primena jiems, – kad jai jie tarnauja nevykusiai, veidmainingai, ar tarnauja daugiau sau nei kad tautai, – tai nereikia laukti, kol ta tauta neapsikentus ir pasipiktinusi jo(-s) ar jų įžūlumu „įspirtų“ į užpakalį, o pačiam (-tiems) jos atsiprašyti ir atsistatydinti. Nesvarbu kokias pareigas beužimtų, kuris nors iš Lietuvos žmonių, - to ar kito jos vadovo, aukščiausio ar kiek žemesnio valdininko, bet jei jis (-i) nesiima spręsti svarbiausių Lietuvos problemų ir neatidėliotinų jos reikalų, tai tokiu atveju jam(-ai) verčiau dirbti ne Lietuvos vadovu (-e) ar aukštu (-a) valdininku (-e), o troleibusų vairuotoju (-a), nes ten užtenka pareigingai vairuoti nustatytu maršrutu, nesukant sau galvos apie jo pagerinimą. Man regis, kad Lietuvos tauta apsnūdo ar apdujo, nes pasidarė per daug pakanti visokiems garsias pavardes turintiems intriginiams tauškaliams ir seklamąsčiom zuikiatriušom.

O dabar nuo šių gana šiurpių detalių ir faktų sugrįžkim prie viso šio reikalo esmės, - kiekviena problema, kiekvienas sunkumas ir išbandymas yra kartu ir puikia galimybe akivaizdaus pavojaus akivaizdoje ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai tautai susitelkti ir pakilti į dar aukštesnį savo sąmonės ir visuotinės gerovės lygmenį. Supraskite mane teisingai, - anaiptol nesiūlau Lenkijos pavyzdžiu pasukti Lietuvoje link Katalikų Respublikos sukūrimo. Ne, savo trijų dalių Viešame kreipimesi pasiūliau visiškai ne tai. Tiesiog priminiau apie primygtinę būtinybę iš seklaus mąstymo pereiti prie nuoseklaus mąstymo, pripažįstant šiapusybės ir anapusybės bei jų Kūrėjo vienatiškumą; jų kūrybiško bendradarbiavimo vaisingumą ir per tai Lietuvai ne tik siūlomą, bet ir jau teikiamą paramą.

Paliudydamas apie tai dar ir savo knygoje „Šimtmečio akibrokštas“, kartu primenu, - jei ne tik atskiros žmonių grupės, bet ir Lietuvos vadovai bei vis gausesnė Lietuvos tautos dalis atsivers tam bendradarbiavimui, prasidės nepaprastai spartus visose srityse pasireiškiantis proveržis, nulemsiantis ne tik Lietuvos, bet ir jos pavyzdžiu įvyksiantį Rusijos tiek dvasinį, tiek socialinį, tiek ir ekonominį suklestėjimą. Žmonija yra neatsiejama Dieviškosios hierarchijos dalis, - tereik tik atsisakyt seklaus mąstymo bei svarbiausios jo raiškos – savimaniškos puikybės ir sutirps jos pačios pasirinktos izoliacijos ledai. Išsipildys tada Vinco Kudirkos palinkėjimas, - Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi!

Darykit kaip išmanote, tačiau aš ir mano draugai, bei lygiagrečiai mums daugybė kitų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje jau yra pasukę šia kryptimi tapdami Dievu galingais žmonėmis ir Naująja Jo tauta, palaiminta visokeriopa sėkme, tikru džiaugsmu, tikra meile ir tikru bei tvariu gėriu.

Bet kuriuo atveju „slaptų“ Rusijos karinių bazių Lietuvoje panaikinimo problemą vis tiek reikia spręsti neatidėliotinai. Tik su Dieviškosios hierarchijos aukščiau už mus evoliucine prasme esančia dalimi, tai galima būtų padaryti žymiai lengviau, paprasčiau ir greičiau.

Tai, kad Rusijos Federacijos karių grupės Lietuvoje yra ginkluotos ir priešlėktuvinėmis raketomis „Igla“ aiškiai seniai jau yra žinoma tiek už Lietuvos saugumą atsakingoms valstybinėms tarnyboms, tiek ir mūsų visuomeninei tyrimo grupei ne tik iš žvalgybos metu surinktų žinių, bet ir iš oficialių tiek Rusijos URM, tiek Rusijos kariškių pareiškimų. Maždaug tuo pačiu metu, kai buvo įteikta jau minėta RURM nota NATO vadovybei, kaip kad pranešė informacijos agentūra BNS (2002.11.20 19:28), Rusijos Federacijos Gynybos ministras Sergejus Ivanovas susitikime su NVS šalių kolegomis pareiškė: „Mes turime padaryti viską, kad po SSRS žlugimo NVS ir Baltijos šalyse likęs toks pavojingas ginklas (ankstesniuose jo sakiniuose kalbama apie priešlėktuvines raketas „Igla“ – A.K.G pastaba) nepatektų į teroristų rankas“. Iš Rusijos URM notos ir iš konkrečių realijų aišku, kad S. Ivanovas turėjo minty ir Lietuvą. Į korespondentų klausimą dėl Rusijos URM pareiškimo tuometinis LR KAM ministras Linas Linkevičius atsakė, kad Lietuva nieko nežino apie jos teritorijoje likusias Rusijos raketas „Igla“. O vėliau, klausiant dėl RF Gynybos ministro S. Ivanovo pareiškimo, L. Linkevičius BNS paaiškino – „Mes kariuomenė tokių ginklų neturi“ (delfi.lt //2002.12.06).

Aišku apsimesti nežiniuku tikriausiai tuo metu gal ir buvo pati teisingiausia taktika. Bet ignoruoti šią problemą ir dabar, Rusijos Federacijai nuosekliai stiprinant savo „slaptas“ karines bazes Lietuvoje, o Lietuvai jau tapus NATO nare, turint jau draugiškų mums valstybių dalinius ir Lietuvoje, laimėjus rinkimus į Seimą žodžius: Tėvynė, Laisvė, libero net savo pavadinimuose turinčioms partijoms, jau būtų tolygu vis didėjančiai Lietuvos išdavystei.

(Papildoma, nuolat atnaujinama informacija: www.dvasinio-atgimimo-sajudis.lt)

2021–03–09

Su nuoširdžia Jums pagarba nenuolankus veidmainystei geografas

Aringas Kristoforas Gorodeckis