Pratarmė
Ši knyga skirta tiems, kurie jau geba mąstyti ir matyti ne tik smegenimis, bet ir širdimi. Kitiems žmonėms vargu ar yra prasmės ją skaityti, nes nepaprasti reiškiniai, kuriuos, stengdamasis nieko neiškraipyti ir nieko esminio nenutylėti, čia aprašau, yra glaudžiai susiję su subtiliosios, tai yra nepasiekiamos grubiosiomis juslėmis tikrovės plotme. Kurios dar tvaresnio nei įprastiniai fiziologiniai reiškiniai realumo dažniausiai nepajėgia suvokti, kad ir labai daug apie tai informacijos sukaupęs dievturinio proto pagalbininkas – kompiuterio vaidmenyje jam tarnaujančios fiziologinio (grubiosios materijos) kūno smegenys. Todėl tik tie, kurie visa, ką čia aprašysiu, ištirs ne tik smegenimis, bet ir su dievturiniu protu mus jungiančia širdimi, suvoks ir supras, kokį nuostabiai didį Gailestingumą Dievas teikia mūsų tautai ir kokie nuostabūs darbai skirti jai dabar ir visai netolimoje ateityje.
Esu didžio Dievo Gailestingumo darbų ir jį bei savo Tėvynę ugningai mylinčios, dabar jau anapilin iškeliavusios, Marytės (Aldonos) Vaišvilaitės (buvusios Kardelienės) žygdarbio tiesioginis liudininkas. Žygdarbį ji atliko vykdydama per archangelą Mykolą ir Švč. Mergelę Mariją jai duotus Dievo pavedimus.
Jau Senajame Testamente mokoma, kad Dievo darbai negali būti slepiami. Apie juos turime viešai paliudyti ir už Jo didį mums parodytą Gailestingumą nuoširdžiai Jam padėkoti bei mūsų Dievą ugningai už tai pašlovinti.
Angelas Rafaelis, įvykdęs Dievo pavedimą, Tobiją ir Tobitą pamokė: „Šlovinkite Dievą ir visų gyvųjų akivaizdoje pripažinkite Jį už Jo gerus jums padarytus darbus. Šlovinkite ir giedokite giesmes Jo vardui. Skelbkite visiems žmonėms Dievo darbus su derama pagarba; nedelskite Jį pripažinti.“ (Tob12, 6b). „Dabar apreiškiu jums visą teisybę, nuo jūsų nieko nenuslėpdamas. Tai jau esu jums paskelbęs, sakydamas: „Karaliaus paslaptį dera užslėpti, bet Dievo darbus reikia apreikšti su derama pagarba.“ (Tob 12, 11b). „Užrašykite į knygą visus šiuos jums įvykusius dalykus.“ (Tob 12, 20b).
Taip pat ir Evangelijoje pasakyta:
„Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.“ (Jn3, 20–21).
„Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.“ (Lk 11, 2–3).
„Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.“ (Mt 5, 15–16).